Seven thunders roar






2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Va ir pasisakiau.

Nesuvokiamas malonumas turėti savo laiko, tik sau, per kurį gali užsiimti dalykais, kurie tau patinka. Klausyti tai, kas tau patinka, daryti, kas tave išreiškia ar suteikia laisvės pojūtį. Užsiimti tuo, kas priverčia tave skraidyti.
Tik neįmanoma to daryti prie kitų žmonių, nes kad ir kaip mes tai neigiame, esame per daug suvaržyti žmonės elgtis laisvai. O jei dar ir stengiesi kam nors įtikti, įsiteigti... Ir tas toks kvailas jausmas, kai į tavo pastangas nėra kreipiamas dėmesys! Bent jau toks dėmesys,kuris tau pačiam patiktų. Tada ir improvizuoti sunkiai gali, nes esi artistas iš skirtingo žanro spektaklių bei teatrų.
Improvizuoji tik būdamas vienas...

Aš nuoširdžiai nekenčiu švietimo sistemos. Tai yra pieva. Kokio velnio keisti egzaminų sudėtį, struktūrą bei užduotis ir nekeisti to dalyko programos ir sumažinti savaitinių pamokų skaičių..? Jei jie nori sukirst ant egzaminų, ypač ant anglų, jums nepavyks, šliužai jūs! Verčiat likti varganoj tėvynėj..? Prie šito apibūdinimo neapsiverčia pirštai parašyti jos pavadinimą. Dar kai mokyklose moko malti š... Kalti tie, kurie sėdi tuose smėlėtuose rūmuose Vilniuj. Tai va, jums nepavyks mūsų sukirsti ant egzaminų. Mes lietuviai, ne kvaili žmonės, užuodžiam jūsų niekingą klastą!
I'm such a bad ass.
Ir man kyla depresija į paviršių, kai negaunu to, ko noriu. Tai, ko seniai norėjau! Hint: tai žmogiškas dalykas... :l