We Are Not Your Friends

Aš jau viską pasakiau. Net ir tai, kad nieko nepasakiau. Čia ne retorika ir ne kažkas iš nebūties, ir ne fakin' filosofija. Tiesiog paprastas žmogus, kuris yra be galo sudėtingas ir .. Kiekvienas turi savo atskirą pasaulį. Vieni jį dalinasi su kitais, kiti mažiau linkę tai daryti. Sako, Žemė tik viena.. Žemių tiek, kiek žmonių. Jie visi turi kažką savo joje. Tikriausiai pasistojo klausimas: kas jas valdo? Nu jo, atsakytumėt, kad žmonės. Tie, kurių tos Žemės yra. Bet ne.. Wrooong. Pinigai. Money. Cash, 'free' paper and etc.
Daamn, visa tai juk išsemtos temos! Nebėra apie ką kalbėti! Viskas ir taip visiems aišku. Čia nėra draugų, yra tik geri pažįstami. I'm just saying. Ir yra tų, kurie ypač traukia. Kuo?.. Hm, geras klausimas. Manau, interesais, keistumu (nors galima būtų priskirti tam ir išsiskyrimą iš pilkumos), požiūriu. Galbūt pomėgiu erzinti žmones. But.. What can I do? That's what I am.
Tačiau kas sena praeina ir ramiausiai pasilieka nuošaly, atsiranda nauja, neatrasta, tai, kas originalu, kas patrauklu ir norima susipažinti, išbandyti, kadangi ta pilka nuobodi kasdienybė lenda per!. Oh well....

Just try to survive.

Good night.

Yra dalykų, kurie nuteikia šiek tiek pozityviai. Tiesiog pyktis ir savęs gailestis susilieja į vieną ir gaunasi vienas ilgas didelis blank. Nebegalvoji nieko... Nes viskas užknisę seniai. Nieko gero ir įdomaus aplinkui nevyksta. Arba miegi, arba sėdi įstaigoje, kurioje bando išugdyti kažką, arba atsisėdi ir savo amžinu blank stare žiūri kur nors ir nieko negalvoji... Tai viskas, ką darai. Nes galvoje tavo - tuštuma.
Kažkur kamputyje pasislėpę sėdi prisiminimai, kitam kampe svajonės, vidury tų smegenų stovi stalčiukas, kuriame.. nieko nėra. Nori kažką užmušti, bet nėra jėgų.. Toks tingumas nuo visko, tarsi trumpasis jungimas, kurio metu viskas išsijungia. Viskas. Išsijungia. Nieko nelieka.
O tu tikėjaisi kažko iš savęs? Tikėjaisi tame tiny stalčiukyje kažką rasti? Ha.. Awesome. Tada jau būtų ne kažkas, tikriausiai tai būtų sarkazmo įsikūnijimas.
Per giliai jau čia kapstau.
Good night.

The True

Kai jau manai, kad viskas ok ir viskas taip paprasta.. Realybė pyst ir nutrėškia tave į ten, iš kur taip sunku išlipti.. Stengiesi neprarasti sveiko proto, remiesi psichologija ir visu kitu š., tipo 'išeitis visada yra, tik reikia mokėti ją surasti', 'nėra to blogo, kas neišeitų į gera'.. And then you realise... THAT EVERYTHING IS SHEET! Big, wonderful smelly SHIT@@
Kai manai, kad gyvenime yra ir gražių dalykų, dėl kurių verta džiaugtis... Dėl kurių verta gyventi.. Dėl kurių neverta prarasti vilties.. Visi seni blogi dalykai apsigręžta, pasiveja tave ir dar nusispjovę pralenka.
Kai nuo tokių minčių ima varžomai skaudėti galvą, ji ima svaigti, tu pamiršti visus gerus dalykus, kad ir laikinus ir tokius nepamirštamus... Tokius awesome ir tokius ..
Kai stengiesi iš visų jėgų nepaleisti to gėrio, kurio taip pasiilgai.. Ir kai matai, kad jis visas slysta iš rankų ir nueina kažkur į.. Kanalizaciją.. Susiteršia ir lieka tik skylė. Tuščia, pilna vandens dusinanti skylė.

Don't let go

Never give up, it's such a wonderful life

I'm hoping very much. I hate time.

Dear O.,
Never give up, never let the darkness rule your world.
Leisk, kad būtų taip kaip nori, įsakyk likimui pasikeisti, neleisk sau sėdėti vienoj vietoj. Galvok, mąstyk, tik niekada neprarask vilties. Mes nekenčiam laiko. Bet aš sutikčiau palaukti kad ir iki pat paskutinės sekundės ar vasaros galo, jeigu atsakymas būtų teigiamas... Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas!!.. Atsirastų tikslas būti.. Būtų viskas taip, kaip seniau... Nes prie naujo aš taip ir nepripratau. Meldžiu Dievo, kad tai būtų teisinga. Ir kad atsakymas būtų teigiamas. Just say.. ''Yes. Ok.''.. Or ''Whatever, girl, it's your choise''. Tai būtų teisingiausia! Tai būtų nuostabiausia... Aš supratau, koks tu man esi brangus žmogus. Taip, jau gali grįžti. Supratau, kad visos bėdos ir negeri išgyvenimai čia, be tavęs, yra padidinti keliasdešimt kartų. Dingęs pozityvumas... Tik atėjęs noras, kad viskas, kas būtų aplink mane, būtų gaubianti tyla ir tirštas rūkas.
Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas... VISKAS pasikeistų. Mielos vietos būtų vėl mielos, nebereiktų verkti ir rašyti tokių liūdnų ir pilnų vilties žodžių.. Pasaulis suktųsi vėl aplink savo ašį, aplink mus. Tai būtų kažkas nepaprasto.. Kai po tokio ilgo laiko vėl viskas grįžtų į savo vėžes... Kol dar nevėlu.
Dvi dalys vėl būtų vienoj vietoj. Vėl būtų vienoj pasaulio pusėj, viena prie kitos!..
Tai būtų nuostabu...
Jei tik atsakymas būtų teigiamas...

Grybauskaitė vs. Obama

Kur yra artimiausias stogas ar kita aukšta vieta, nuo kurios galėčiau... Ne, dar nešoksiu. Tik stebėsiu aplinką ir vėl įsivaizduosiu, kad po manimi suknistas Niujorkas!! Ūžia gatvės, tarp aukščiausiųjų Žemėje pastatų nardo ban-gi-niai. Skamba, žinoma, muzika, kuri ir nukelia ten, kur gerai. Kur suknistai daug triukšmo, kur tamsu (gali būti ir šviesu, NVM!), kur daaaaug visko.. Daug žmonių, mašinų, gyvenimo.. Kur pasijunti it žuvis vandeny (nes kiti žmonės - jūra), pasijunti tartum keliautum laiku (nes patinka nespalvotos senovinės nuotraukos, darytos Niujorke; ir tuo pačiu metu būdamas civilizacijos kaip ir aukščiausioje pakopoje). Jautiesi kaip žmogus, kuris kažkam rūpi.. Kur nemokamos pramogos - pasivaikščioti centriniame parke ir ant Bruklino tilto... Ir sėdėti vakarinėje Manheteno pusėje ir nuo prieplaukos suolelio ilgai stebėti už Niudžersio besileidžiančią saulę...
Čia IMAGINATION ir baigiasi kai galų gale supranti, kad visa kita kainuoja. Ir kad esi čia, patriotų išgelbėtoje Lietuvoje, dėl kurios nepriklausomybės lietas kraujas. Bet negi žmogus neturi teisės pasirinkti tai, ko jis nori...