Seven thunders roar






2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

.

O čia smala verda, pragaras bando įsikurti. Ir sėkmingai, pasirodo. Visi pikti, neleimingi, rėkauja vienas ant kito.. Juk tai gerai, ania? Juk Kūčios rytoj! Kam būt laimingam ir neit nusilakt iki bendravimo su ateiviais kelias dienas prieš Kūčias..? Kodėl gi nepastūmus konors ant savo žmogaus..? O koks skirtumas???? Vistiek niekas nepasikeis. Taip ar anaip, Kalėdų dvasios nėra. Ji man nieko nepadarys. Kalėdų stebuklai neegzituoja. Bent jau ne man.
Tai bus tik nušiurušios, skarmalėtos ir iš pareigos Kalėdos. Kad ir ką norėtum pakeisti, bet nėra ką. Žmonių juk nepergimdysi, į psichiatrinę neuždarysi. O gal..? Jau net ten žmonės švenčia Kalėdas. Kad ir daunai, bet jie ten laimingi. Good game.
Na taip, pašalinkit mane nuo horizonto ir gyvenkit laimingai kiek jums telpa. Paaukokit kąnors. Na, šuo atveju mane. Ne ne, tikrai nėra svarbu tai, kad aš tik sakau tiesą, sakau kaip yra, nesiekdama jokios naudos nei SAU, nei kitiems. Ir tada į mane žiūri kaip į žydę, kurią reikia sušaudyti, nes tik dėl MANĘS kilo visos pasaulio problemos. Oh well... Jeigu jums tik tiek reikia, mieli žmonės, iki pilnos laimės..
Tebūnie taip.

2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

FREEZING OUTSIDE

Kai nenori priliest savo odos prie šaltų rūbų, kai šaltis skverbiasi bandydamas tave padrąsinti, kai lauke viskas girgžda nuo speigo, nors tik -13.. Šildo tik viena mintis. Kad šiandien, atostogų pradžios proga, vakare surengtas party bus labai šiltas. Bet iki tol dar reikia pasiruošti. O aš nenoriu pasikelti nuo sofos. Nes tik ten šiltai susiraičius būna šilta.
Kai lauke matomumas prilygsta 100-ui metrų ir lauke visur balta tiesiogine ta žodžio prasme, kai pro langą negali įžiūrėti kalno, kuris ir yra už maždaug 100 metrų, nesinori kišti nosies į ten žinant, kad dar reikės kažkaip ir parsikapstyti. Bet tokia proga pasitaiko anaiptol nekasdien, teks pasiaukot ir tai padaryt. Vardan šilumos ir kelių gerų draugų. Nes jiems prižadėjau. Reikėjo laikyt liežuvį už dantų..
O gal bus visai linksma?..

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

The thing.

Lyg nebūtų daugiau aplink žmonių.. Lyg aš vienintelė čia gesčiau. Tylu, niekas neegzistuoja, tik būna.. Šeip sau, nes neturi daugiau ką veikti. Taip tuščia visur, taip nyku.. Džiugina šiek tiek tik vienas dalykas. Vargu, ar galima būtų tai pavadinti 'dalyku..'? Taip, būtent, daiktas. Egzistencijos padarinys, arba vaizduotės. Nes šeip tokių dalykų dėl nieko nebūna. Jie neatsiranda iš kažkur, įpatingai kai tau liūdna ar .. jautiesi vienišas. Jie lyg pagalba atskrenda pas tave ir nusileidžia būtent ten, kur neturėtų nusileisti. Skrisk iš čia, įkyrus daikte! Kaip mašalas... Diklofoso nori? Kai kitą kartą pamatysiu, gausi diklofoso. Ir nepabandyk išnykti.. ._o
Atrodo, būtų visko gana per akis, jeigu tik žinočiau, kur dabar tas daiktas yra, ką veikia ar ką galvoja (jei tik daiktai tai sugeba). Būtų gana visko, būčiau viena laimingiausių perosnų čia, jeigu tik galėčiau pamatyti tą daiktą kada tik noriu, arba žiūrėti į jį visada. Damn, stupid thing. I hate you, my dear.

I belong to you, thing.

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

New day - New trouble!

Mano naujas devizas: Nauja diena - Nauja bėda !

Oh well...

Nors ir penktadienis, bet tas šūdadienis nesugeba duoti nieko gero. Išskyrus tai, kad ilgiau galiu neit miegot ir baiginėt megztinį bežiūrint 'Vienas Namuose'! Nieko gero net nenuveikiau.

Ir vėl ketinu palikti niekingą savo pėdsaką interneto galybėje. Pastebėkit mane kasnors, nagi! C'mon! Kaip tais senais laikais: kai išrado spalvotąją fotografiją, visi griebėsi jos. Kiti liko prie nespalvotosios, taip norėdami išsiskirti iš visumos. Tokių liko iki šiol, tik dabar tie neišsiskiria, kadangi sena nespalvota fotografija yra.. na.. sena. Visi imasi naujų technologijų, o tie, kurie nori išsiskirti ir būri pastebėti, imasi kažko seno! Aišku, galit netikėt manim ir neskaityt to, ką rašysiu toliau, nes iki dabar viską išsigalvojau. Na, aš taip manau. So..

Persimečiau netikėtai prie, mano nuomone, keistosios fotografijos. Kuo keisčiau, kuo nekokybiškiau, tuo.. Originaliau? Na žinoma, parodai koks tu esi keistas, nes nori, kad kiti tave tokį matytų. Noriu pasidaryt pinholą ir pažiūrėt kas gausis. Noriu palikt nuotraukose triukšmą, noriu jungt kelias į vieną, noriu padaryt jas išsiliejusias. Nu man gražu. Arba čia ir vėl visuotinė manija. Kolkas bandau daug ką iš eilės, coz', you know.. Kaip sakoma, naujokas fotografijoje ir turi savo braižą? Bullshit.. Todėl aš dar neturiu savo 'braižo'.

Gana apie tą patį.

Noriu pradėt mokintis dar vieną kalbą. Norvegų? Ispanų?.. Esperanto? Neapsimoka esperanto. Ji atseit tarptautinė kalba, bet jos niekas nemoka. Ispanų man labai patinka (<3), o norvegų man gali prireikt. By the way, vienuma slegia...
There's no person, I could trust.. I could hug or just love.

Nauja diena - nauja bėda.


I'll be back. Tomorrow. Maybe.

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

Naujos idėjos velia smegenis

5 valandos prie kompo neapraėjo veltui! Pirmą kartą.
2 dalykai, labai geri dalykai:
-Sužinojau kas yra cross process ir išmokau jį pritaikyti.
-Sužinojau, kas yra pinhole. Nors jau ir taip žinojau, tik kitu pavadinimu - camera obscura.
Aš labai užsimaniau pasigaminti pinhole. Man patinka, kad jis grynai rankinis fotikas, išlaikymas neribotas.. Žinau, kad nebus lengva, bet gilinsiuosi į visas instrukcijas. Bet radau ir paprastesnį variantą. Galima pasidaryti su degtukų dėžute arba alaus skardine (btw, tuščia).
Noriu užfiksuoti saulės kelią... Jaja, ir išlaikymas turėtų būti apie pusę metų.

My white arm wears original african bracelet.
Mama Liberia!
Nerealus jausmas, kai neprisimeni, ką veikei vakar. Na, jei kokias geras ilgas 5 minutes galvosiu, gal ir prisiminsiu.
Right. Pašalau lauke ir visai neblogai praleidau laiką.
It's still cold... Sakė, kad bus dar šalčiau. Nors dabar tik pora laipsnių šalčio.
Per kūno kultūrą padariau 15 prisispaudimų prie sienos. Iki dabar skauda raumenis..!! >: Negana to, namuose dar padariau kokia 20 tokių ant krumplių. Cool! Dabar išvis beveik nepaeinu. Kerta per nugarą.
Ne, šito geriau nerašysiu.
Aj, pamiršau pasigirt. Sveikinkit mane, plūskit visais geriausiais žodžiais: gavau 7 iš chemijos. Cūl! Geriausias pažymys iš chemijos eva. ŠVĘST, einu pamegzt savo megstinį. Nugarą kaip ir pabaigiau. Greičiau numegzčiau! Man reik to nipping'o right now.

Nu ir įkyrių žmonių yra. Gerai, kad man pamišimo priepolis praėjo. Wheewh!! Ir dėkojam blogam orui, per kur negalėjau su ubda susitikt. Todėl ir neišprotėjau.

I'm getting better and better!^^

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

Vakar buvo linksma. Ne dėl to, kad kažkieno gimtadienis, o todėl, kad snigo. Šmaikščiai snigo (if that tense makes sense). Pirmiausiai teko iškuopti kambarius ir galiausiai paruošti stalą. Bet tai nebuvo įdomiausia dalis. Žinoma, pirmiausiai atvažiavo tolimiausiai gyvenantieji.. So.


Kai tėvų vakarėlis buvo bepradedąs isibėgėti, tepiau slides. Nykau į lauką, o paskui pas Emą. Pabaigėm pažiūrėti 'Vienas Namuose', pasigėrėjom jos namų kalėdinėmins dekoracijomis (jos tikrai veža), kas kakavos, kas arbatos ir nykom prie kompo. Ten jau dėsčiau blogo rašymo privalumus. Unfortunately, pastebėjom, kad lauke per naują prisnigo. Fine. Einu namo. Bet lauke vis dar snigo.. Smulkiai smulkiai. Dulkėm. Ji mane palydėjo ir mes nusprendėm dar pabūti lauke. Kadangi nebuvo labai šalta, o ant gatvės (ir visur) labai nice snigo ir man buvo awkward likti namuose, nebuvo sunku nuspręsti. Tik pirma nulėkiau iki savojo houso pasiimti fotiko. Taip prasibastėm lauke ir prašlifavom šaligatvius iki pusę trečios nakties. Keista buvo, bet sutikom nemažai pažįstamų tokiu metu. Kas namo ėjo, kas pabėgo iš namų (šitą pati sugalvojau), kas ėjo pas kažką, kas per pusnis su dviračiu važiavo. Ir iš kurio namo muzika per visą pusę gatvės aidėjo (guess who's that house!). Kai galiausiai apsnigo objektyvą, nusprendžiau pasidėti savo vargšą. Bet likom lauke, nors ir buvom sušalę. Pabėgiojom (oh well...) ir viskas tapo gerai. Dar keistai nužvelgėm vairuotoją, kuris specialiai zigzagais slidinėjo ant gatvės per pusnis ir bandė mus nutrenkti. O jūs nebandėt niekada įsiklausyti į mašinos lėtą važiavimą per pusnis? Labai žiemiškas garsas...


Kai vienas žmogus iš baliaus išvažiavo, grįžau ir aš. Teko panaudot patirtį bintuojant pirštą, renkant stiklus ir bišky pafotkinti tūsą. Kadangi miego nenorėjau, trečią nakties išvadžiau šunį ir nukasiau naujai iškritusį sniegą.


Šiandien pusryčiams valgiau torto, kurio vakar taip ir nepavyko paragaut ir malšinau gerklės skausmą iš po vakar vakaro. Ir dar tik pusė 5, o lauke kaip vakar naktį :.


Bokeh.

2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

Built to Fail


Coldnessss.. Awesomenessss.

Veidą skauda nuo vėjo, lūpas irgi. Pirštinės mano mieliausios, myliu jas labai, paltą taipogi, o ką jau kalbėti apie kepuriuką ir šaliką. Rutoj (arba atrimiausiu metu anot Šulijos) žada snigt. Snigti.. Pustyti ir t.t. Ye, žada būti neblogų nuotraukų. Jeigu netingėsiu ir nebus man šalta eit laukan.

Ir kaip bebūtų keista, jau kaip ir suplanavau naujaką.

----12 graduso.

Whzaww,,///f hs hj hjkdhkjdkkl yf