Seven thunders roar






2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

.

O čia smala verda, pragaras bando įsikurti. Ir sėkmingai, pasirodo. Visi pikti, neleimingi, rėkauja vienas ant kito.. Juk tai gerai, ania? Juk Kūčios rytoj! Kam būt laimingam ir neit nusilakt iki bendravimo su ateiviais kelias dienas prieš Kūčias..? Kodėl gi nepastūmus konors ant savo žmogaus..? O koks skirtumas???? Vistiek niekas nepasikeis. Taip ar anaip, Kalėdų dvasios nėra. Ji man nieko nepadarys. Kalėdų stebuklai neegzituoja. Bent jau ne man.
Tai bus tik nušiurušios, skarmalėtos ir iš pareigos Kalėdos. Kad ir ką norėtum pakeisti, bet nėra ką. Žmonių juk nepergimdysi, į psichiatrinę neuždarysi. O gal..? Jau net ten žmonės švenčia Kalėdas. Kad ir daunai, bet jie ten laimingi. Good game.
Na taip, pašalinkit mane nuo horizonto ir gyvenkit laimingai kiek jums telpa. Paaukokit kąnors. Na, šuo atveju mane. Ne ne, tikrai nėra svarbu tai, kad aš tik sakau tiesą, sakau kaip yra, nesiekdama jokios naudos nei SAU, nei kitiems. Ir tada į mane žiūri kaip į žydę, kurią reikia sušaudyti, nes tik dėl MANĘS kilo visos pasaulio problemos. Oh well... Jeigu jums tik tiek reikia, mieli žmonės, iki pilnos laimės..
Tebūnie taip.

2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

FREEZING OUTSIDE

Kai nenori priliest savo odos prie šaltų rūbų, kai šaltis skverbiasi bandydamas tave padrąsinti, kai lauke viskas girgžda nuo speigo, nors tik -13.. Šildo tik viena mintis. Kad šiandien, atostogų pradžios proga, vakare surengtas party bus labai šiltas. Bet iki tol dar reikia pasiruošti. O aš nenoriu pasikelti nuo sofos. Nes tik ten šiltai susiraičius būna šilta.
Kai lauke matomumas prilygsta 100-ui metrų ir lauke visur balta tiesiogine ta žodžio prasme, kai pro langą negali įžiūrėti kalno, kuris ir yra už maždaug 100 metrų, nesinori kišti nosies į ten žinant, kad dar reikės kažkaip ir parsikapstyti. Bet tokia proga pasitaiko anaiptol nekasdien, teks pasiaukot ir tai padaryt. Vardan šilumos ir kelių gerų draugų. Nes jiems prižadėjau. Reikėjo laikyt liežuvį už dantų..
O gal bus visai linksma?..

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

The thing.

Lyg nebūtų daugiau aplink žmonių.. Lyg aš vienintelė čia gesčiau. Tylu, niekas neegzistuoja, tik būna.. Šeip sau, nes neturi daugiau ką veikti. Taip tuščia visur, taip nyku.. Džiugina šiek tiek tik vienas dalykas. Vargu, ar galima būtų tai pavadinti 'dalyku..'? Taip, būtent, daiktas. Egzistencijos padarinys, arba vaizduotės. Nes šeip tokių dalykų dėl nieko nebūna. Jie neatsiranda iš kažkur, įpatingai kai tau liūdna ar .. jautiesi vienišas. Jie lyg pagalba atskrenda pas tave ir nusileidžia būtent ten, kur neturėtų nusileisti. Skrisk iš čia, įkyrus daikte! Kaip mašalas... Diklofoso nori? Kai kitą kartą pamatysiu, gausi diklofoso. Ir nepabandyk išnykti.. ._o
Atrodo, būtų visko gana per akis, jeigu tik žinočiau, kur dabar tas daiktas yra, ką veikia ar ką galvoja (jei tik daiktai tai sugeba). Būtų gana visko, būčiau viena laimingiausių perosnų čia, jeigu tik galėčiau pamatyti tą daiktą kada tik noriu, arba žiūrėti į jį visada. Damn, stupid thing. I hate you, my dear.

I belong to you, thing.

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

New day - New trouble!

Mano naujas devizas: Nauja diena - Nauja bėda !

Oh well...

Nors ir penktadienis, bet tas šūdadienis nesugeba duoti nieko gero. Išskyrus tai, kad ilgiau galiu neit miegot ir baiginėt megztinį bežiūrint 'Vienas Namuose'! Nieko gero net nenuveikiau.

Ir vėl ketinu palikti niekingą savo pėdsaką interneto galybėje. Pastebėkit mane kasnors, nagi! C'mon! Kaip tais senais laikais: kai išrado spalvotąją fotografiją, visi griebėsi jos. Kiti liko prie nespalvotosios, taip norėdami išsiskirti iš visumos. Tokių liko iki šiol, tik dabar tie neišsiskiria, kadangi sena nespalvota fotografija yra.. na.. sena. Visi imasi naujų technologijų, o tie, kurie nori išsiskirti ir būri pastebėti, imasi kažko seno! Aišku, galit netikėt manim ir neskaityt to, ką rašysiu toliau, nes iki dabar viską išsigalvojau. Na, aš taip manau. So..

Persimečiau netikėtai prie, mano nuomone, keistosios fotografijos. Kuo keisčiau, kuo nekokybiškiau, tuo.. Originaliau? Na žinoma, parodai koks tu esi keistas, nes nori, kad kiti tave tokį matytų. Noriu pasidaryt pinholą ir pažiūrėt kas gausis. Noriu palikt nuotraukose triukšmą, noriu jungt kelias į vieną, noriu padaryt jas išsiliejusias. Nu man gražu. Arba čia ir vėl visuotinė manija. Kolkas bandau daug ką iš eilės, coz', you know.. Kaip sakoma, naujokas fotografijoje ir turi savo braižą? Bullshit.. Todėl aš dar neturiu savo 'braižo'.

Gana apie tą patį.

Noriu pradėt mokintis dar vieną kalbą. Norvegų? Ispanų?.. Esperanto? Neapsimoka esperanto. Ji atseit tarptautinė kalba, bet jos niekas nemoka. Ispanų man labai patinka (<3), o norvegų man gali prireikt. By the way, vienuma slegia...
There's no person, I could trust.. I could hug or just love.

Nauja diena - nauja bėda.


I'll be back. Tomorrow. Maybe.

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

Naujos idėjos velia smegenis

5 valandos prie kompo neapraėjo veltui! Pirmą kartą.
2 dalykai, labai geri dalykai:
-Sužinojau kas yra cross process ir išmokau jį pritaikyti.
-Sužinojau, kas yra pinhole. Nors jau ir taip žinojau, tik kitu pavadinimu - camera obscura.
Aš labai užsimaniau pasigaminti pinhole. Man patinka, kad jis grynai rankinis fotikas, išlaikymas neribotas.. Žinau, kad nebus lengva, bet gilinsiuosi į visas instrukcijas. Bet radau ir paprastesnį variantą. Galima pasidaryti su degtukų dėžute arba alaus skardine (btw, tuščia).
Noriu užfiksuoti saulės kelią... Jaja, ir išlaikymas turėtų būti apie pusę metų.

My white arm wears original african bracelet.
Mama Liberia!
Nerealus jausmas, kai neprisimeni, ką veikei vakar. Na, jei kokias geras ilgas 5 minutes galvosiu, gal ir prisiminsiu.
Right. Pašalau lauke ir visai neblogai praleidau laiką.
It's still cold... Sakė, kad bus dar šalčiau. Nors dabar tik pora laipsnių šalčio.
Per kūno kultūrą padariau 15 prisispaudimų prie sienos. Iki dabar skauda raumenis..!! >: Negana to, namuose dar padariau kokia 20 tokių ant krumplių. Cool! Dabar išvis beveik nepaeinu. Kerta per nugarą.
Ne, šito geriau nerašysiu.
Aj, pamiršau pasigirt. Sveikinkit mane, plūskit visais geriausiais žodžiais: gavau 7 iš chemijos. Cūl! Geriausias pažymys iš chemijos eva. ŠVĘST, einu pamegzt savo megstinį. Nugarą kaip ir pabaigiau. Greičiau numegzčiau! Man reik to nipping'o right now.

Nu ir įkyrių žmonių yra. Gerai, kad man pamišimo priepolis praėjo. Wheewh!! Ir dėkojam blogam orui, per kur negalėjau su ubda susitikt. Todėl ir neišprotėjau.

I'm getting better and better!^^

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

Vakar buvo linksma. Ne dėl to, kad kažkieno gimtadienis, o todėl, kad snigo. Šmaikščiai snigo (if that tense makes sense). Pirmiausiai teko iškuopti kambarius ir galiausiai paruošti stalą. Bet tai nebuvo įdomiausia dalis. Žinoma, pirmiausiai atvažiavo tolimiausiai gyvenantieji.. So.


Kai tėvų vakarėlis buvo bepradedąs isibėgėti, tepiau slides. Nykau į lauką, o paskui pas Emą. Pabaigėm pažiūrėti 'Vienas Namuose', pasigėrėjom jos namų kalėdinėmins dekoracijomis (jos tikrai veža), kas kakavos, kas arbatos ir nykom prie kompo. Ten jau dėsčiau blogo rašymo privalumus. Unfortunately, pastebėjom, kad lauke per naują prisnigo. Fine. Einu namo. Bet lauke vis dar snigo.. Smulkiai smulkiai. Dulkėm. Ji mane palydėjo ir mes nusprendėm dar pabūti lauke. Kadangi nebuvo labai šalta, o ant gatvės (ir visur) labai nice snigo ir man buvo awkward likti namuose, nebuvo sunku nuspręsti. Tik pirma nulėkiau iki savojo houso pasiimti fotiko. Taip prasibastėm lauke ir prašlifavom šaligatvius iki pusę trečios nakties. Keista buvo, bet sutikom nemažai pažįstamų tokiu metu. Kas namo ėjo, kas pabėgo iš namų (šitą pati sugalvojau), kas ėjo pas kažką, kas per pusnis su dviračiu važiavo. Ir iš kurio namo muzika per visą pusę gatvės aidėjo (guess who's that house!). Kai galiausiai apsnigo objektyvą, nusprendžiau pasidėti savo vargšą. Bet likom lauke, nors ir buvom sušalę. Pabėgiojom (oh well...) ir viskas tapo gerai. Dar keistai nužvelgėm vairuotoją, kuris specialiai zigzagais slidinėjo ant gatvės per pusnis ir bandė mus nutrenkti. O jūs nebandėt niekada įsiklausyti į mašinos lėtą važiavimą per pusnis? Labai žiemiškas garsas...


Kai vienas žmogus iš baliaus išvažiavo, grįžau ir aš. Teko panaudot patirtį bintuojant pirštą, renkant stiklus ir bišky pafotkinti tūsą. Kadangi miego nenorėjau, trečią nakties išvadžiau šunį ir nukasiau naujai iškritusį sniegą.


Šiandien pusryčiams valgiau torto, kurio vakar taip ir nepavyko paragaut ir malšinau gerklės skausmą iš po vakar vakaro. Ir dar tik pusė 5, o lauke kaip vakar naktį :.


Bokeh.

2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

Built to Fail


Coldnessss.. Awesomenessss.

Veidą skauda nuo vėjo, lūpas irgi. Pirštinės mano mieliausios, myliu jas labai, paltą taipogi, o ką jau kalbėti apie kepuriuką ir šaliką. Rutoj (arba atrimiausiu metu anot Šulijos) žada snigt. Snigti.. Pustyti ir t.t. Ye, žada būti neblogų nuotraukų. Jeigu netingėsiu ir nebus man šalta eit laukan.

Ir kaip bebūtų keista, jau kaip ir suplanavau naujaką.

----12 graduso.

Whzaww,,///f hs hj hjkdhkjdkkl yf

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

DON'T DARE.. to say goodbye

Doesn't matter... Galynėsiu žvilgsnį. Coz'.. I wouldn't dare to do a hug.

Duck, Hush and Be Still

Retai šiuo metu man kokios dainos patinka. Bet randu dar pasirodo. Tokios galbūt ir without sense, galbūt weird.. Bet jos mielos širdžiai. Žinau, savo stiliaus neturiu. Copy - paste būna.
Ir mane nervas ima! Labai labai! Aš nenoriu.. Bet taip atsitiko. Nesu išskirtinė, man patinka tas pats kaip ir daug kam. Kad ir kaip aš sau giliai ir ilgai kalčiau į galvą, kad taip nėra. Ir dar labai norėčiau, kad man užtektų tik minčių, kad nieko daugiau nenorėčiau. Bergždžia, vaikeli, bergždžia! Nori išvykti toli nuo jo. Kad žinočiau, jog negaliu niekaip su juo susitikti, kad esame vienas nuo kito maždaug už 1000 km! arba dar daugiau. Nenoriu jausti jo šalia, nebenoriu jo matyt. Ir žinau dar tai, kad atviriausios mintys dažniausiai pasireiškia neigimu. Oh well..

Guys.. Can anyone tell me where can I find pale blue haircolor..?

2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

More than Existance

Another facts from yesterday:
-Pirkau kepurę, kurios norėjau. Bet gavosi ne visai ta, kurios tikrai norėjau (kaip norit taip supraskit).
-Pirkau dar vieną daiktą ir paaukojau 24,99 lt.
-Sudalyvavau vienoj didžiausių masinių spūsčių savo gyvenime (nepaisant mokyklos spūsčių po pamokų prie rūbinių). Egzistavau 'eglutės' įžiebime.. Aš nenorėjau taip mirti (toj spūsty)!
-Kai pagaliau išstūmė mus, paržingsbiavom visą savo nelabai ilgą kelią namon.
-Nusipelniau karšto itin šokoladinio puodelio kakavos.
-Nusprendžiau (dar 10 000 kartų nuspręsiu iš naujo), kad dažysiu plaukų galiukus žydrai.
-Parašiau žinutę į Norvegiją ir nepranešiau jokios džiugios naujienos.
-Pažiūrėjau kažkokį filmą ir užmigau su ausinėm (pirmą kartą..).

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

I feel like shit with no reason

Some facts from today :
-Įpratau spoksoti į žmones savo blank stare. Priverčiu juos pasijausti nepatogiai, bet gal čia tik aš taip pasijaučiu. Žiūriu kaip kokia akmenligė į sekančią auką. nvm.
-So, now I decided - pirksiu kepurę. Ir teks aukoti savo pinigus.
-Nebegalvosiu apie tai, kad daugiau nebegalvosiu.
-I'm dirty-minded.
-Purkštukas.. Man patinka, Odeta. <3
-Bokeh..!
-It's just a film.
-Miss you, damn it.
-Crap, miss you too.
-Einu miegot

Goognicht!

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

People

Aplankė tikras Sleepless Square. Vaikščiojau nemigoj ilgai ir nuobodžiai. Erzino kiekvienas paprastas garselis išleistas belenko. Žinojau, kad anksti keltis.. Ir norėjau miegot, bet man nepavyko.. Galvojau tada. Net kai akis užmerkdavau, pasidarydavo silpna, tai ką kalbėt apie miegą..? Prieš akis ant žalsvos sienos, ant kurios blyškėjo šviesus šešėlis nuo gatvės, krentantis pro ne pilnai užtrauktą užuolaidą, mačiau.. Savo vaizduotės ir atminties padarinius. Keisti daiktai.. Bei dalykai.. Ir tas noras būti panašus į kitą. Anksčiau nebuvo taip. Nebuvo taip, kad gulėčiau ir galvočiau apie kažką, apie ką anksčiau negalvojau. Kad mintyse kurčiausi idealus.. O vėliau pamirščiau kas jie buvo ir vėl pavirsčiau į beasmenį padarą, mėgdžiojantį kitus, tik su savom mintimis. Ir noru pasigirti, noru būti taip pat idealiai, bet neįsivaizduojant kaip tokiai pavirsti ir dar kad sau patiktum! Ir veidas prieš akis..
Raudonos lūpos.. Dailios akys.. Mielas ir nežinia kokį velnią galvojantis žvilgsnis. Kumpa nosis - bet kam tai rūpi? (Negaliu patikėti.. Man rūpi.) Bet.. oh cuteness.

Žiūrint į veidą galima viską pamatyti žmoguje. Net jei jis ką nors slepia. Jei tik gerai įsižiūrėsi.. Matysi giliausias jo mintis. Kada jis domisi, kada susirūpinęs, kada tiesiog pavargęs ir nori miego. Bet visada yra dar kažkas, ką itin gerai slepia arba net pats nežino. Tai itin sunku sužinoti, kad ir kaip norėtum. Net jei žmogus uždaras. Filosofuoti irgi galima valandų valandas, bet ar tai tikslinga? Neblogas būdas išsilieti. O žmonių pažinimas iš akių (jokių būdu ne nuotraukų) gali būti net ir hobis. Stebi jo emocijas, bet kokius žvilgsnio nukrypimus ir visa kita, ką įmanoma matyti neįsispitrijant.

Nenoriu kopijuoti, kad ir kaip man tai patiktų.

2010 m. lapkričio 20 d., šeštadienis

Malk Cacao

Jau visur Kalėdos! And it sucks. Liko dar.. pusantro mėnesio, o maxima jau švenčia. Noriu ir aš, bet kaip čia atrodys jei pasiduosiu komercijai? Noriu uždegt lempučių kirmėlę pas save ant lango. Ir papurškalioti ką nors netikru sniegu. Ir nusipirkti Kalėdų senelio kepurę. Nesakykit, ta šventė kažkio traukia. Gal savo tradiciškumu? Bet aš palauksiu c:
Ir tas keistas sapnas.. Ne šiaip keistas! Jis -sakau- žiauriai keistas! Creeeeepest dream I had ever had! Ir nei trupučio neperdedu. Pasakot jis per ilgas, o seip prabėgt įvykių seką neužteks. Užsiminsiu tik troleibusais, hipnoze ir telepatija bei ilgesiu.
Kodėl Eimutė sugeba pagaminti tokios kakavos, kurios skonį būtų galima prilyginti su Vero Cafe?
Kay, einu toliau klausyti savo kietos dainos. Kadangi šiandien nieko nenuveikiau vardan satisfaction, paskelbiau šeštadienį ne darbo dieną ir viską padarysiu antradienį. Na, ne viską, o tik fotofilmą. Emos reik! >:

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Try it on, Bitch!


Daug kartų kąžką parašiau ir ištryniau.

Ai, šiandien gavau uniformą naują. Visai nice. Yet.


2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Welcome to 80's.

Apgaulinga šviesa šiandien žadėjo daug gera. O ir nešalta. Gal todėl, kad vėlavau ir beskubant sušilau. So. Palikau savo sporto krepšį. Netyčia.. Arba tyčia >:I Ir iš tos puikios dienos liko tik balutė, nes gavau 7 iš informatikos (impossible, yea?) ir 3 iš chemijos (that's sooo possible.). Gal liksiu pataisų (mldc), nors mokslo m etų pradžia tik.
Mačiau per žinias, kad rasta 10 kažkokių kailiuotų gyvūnėlių, kuriems nupjautos letenytės ir nu dirtas kailiukas. Wtf..? ._____. Daunai kažkie jie. Žmonės, ne gyvuliukai. Vieną dieną jiems taip atsitiks. BITCHEEES.

Frank Sanatra kartais gali pataisyti nuotaiką. Su savo užkimusiu balsu ir Heaven melodijomis, kurios primena 80-ųjų Niujorką.. Best MonteCarlo jazz artists. Visos su suknelėmis, ryškiomis raudonomis lūpomis, visi su smokingais, sulaižytais plaukais. Tyliai linguoja pagal užkimusio balso bangavimą lyg kokios jūržolės gelmėse. Jauku, ramu, šilta. Cigarų kvapas švelniai kutena šnerves ir pro lengvą smogą vos įžiūri gale sėdinčius 'pingvinus'. Kol tuo momentu kažkoks storas seneliukas ant scenos su skrybėle dainuoja pasikišęs mikrofoną po pažasčia, aš į ritmą spaudau savo klaviatūros mygelius (anot Arūno).
Smagu jiems būdavo. Jeigu tai galima būtų pavadinti audringu diskanu... Na.. O aš mieliau rinkčiausi tokį pasilinksminimą su mielu žmogumi, negu baimę, kad kasnors per spūstį sušvirkš dozę į ranką. I'm just saying.

Aw.. Kaip negali ramiai nusėdėt per tokį smagų ritmuką, kuris kala ausyse taaaip ramiai, kad rodos niekada nenutils. Galima sakyti susilieja su širdies plakimu ir jo nebegali girdėti.
Crap. Užsimaniau miego.
C'yaaaa... Neinu dar miegot.

2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienis

Viena.. Kaip nosis snukyje!

Rytoj negausiu pinigų.. Teks vėl imti iš rezevuaro. Kuris sparčiai senka. O kur dar skola.
Nežinau, ką iš manęs nori padaryti. Kažką tobulo! YAY! Or should I say .. AYA... Žinau tik viena, kad būsiu kaip dabar ir niekada nebūsiu kitokia. Nebent.. NEBENT PATI TO NORĖSIU, U, BASTARD! aaannd...
that human haz a lot of friendz. me hazn't. yayz. that human forgot meh. double yayz. but i'm not. triple yayz.
oh.. it's hard. Sunki asmenybė esu. Indeed.
There's no pride from parents side. Awesome. According to them, I do everything wrong. Grawesome.

Tomorrow routine starts again...

OMG, HER VOICE IS SOOO ANNOYYYNG!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Sick and Tired

Taaaip, aš tai padariau. Sukūriau foto filmą. Užtrukau visą dieną. Dirbau be pertraukų. Except then, when I got hungry and I gone to the shop to buy some chips. Kadangi taip ir neišpildžiau idėjos apie emocijas, atkelsiu tai kitam savaitgaliui. Jeigu pavyks.
Bet prasikankinau 4 valandas su Movie Maker'iu. Brudnas daiktas jis. Bet labai stipriai nekeiksiu, nes jis gali išgirsti, o tada pasidarys dar brudnesnis. Jis man nenorėjo išsaugoti mano filmo. Bestard.
Ir štai dabar, po visų vargų negalų, kai pagaliau baigėsi baisiausia nuobodybė on tha TV evar (šok su manim), žiūrėsiu Geišą. Ir jos išpažintį. Mačius, bet kam rūpi. Norėčiau būti viena namie. Ir būčiau, jei jos nebūtų. Tos rusiškos (ji tokia, nes aš nekenčiu Rusijos), samanotos blondinės. Sestra. Ji nenusipelnė, kad apie ją rašyčiau. Ir dabar turėtų jaustis pamaloninta, nes jai aš atidaviau 1 minutę savo laiko (rašydama apie ją) ir beveik 3 eilutes!!
Ok, nusiraminsiu ir toliau žiūrėsiu Geišą. Bet pirma dar truputy pasugėrėsiu savo darbu.


Groove Armada featuring Will Young - History
some of perfectness.

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Aloha, everyone (t.y. no one).
......
.
.
.....

.



............
.
.
........
......
.
.
.....
...
šiandien radau ką parašyt. valstybė sucks.

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Like U Not Other

Nežinau iš kur galėjo kilti toks pavadinimas.
Bet mane žmonija verčia vos ne vemti.. Jos per daug. Visko per daug negu turėtų būti. Ribos peržengtos ir visi vis dar žengia tolyn. Jie kaip kariai, kariauja su kažkuo. Tipo eina išvien, bet jie kovoja vieni su kitais. Viskas griūna, kas pasitaiko jų kelyje. O iš tų griuvėsių po ilgų vargų gimsta kažkas naujo, nežemiško, mutantiško. Ir einama vėl tolyn.
WTF IS DATTOO? .-.

exposion.

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Brake your own brain, bastard.


Lietinga šiandien.. Kaip ir beveik kasdien. Radau naują dainą, kuri įstrigo. Juk smagu turėti kažką, ką vertini. Ir dar smagiau, nes turiu idėją naujai nuotraukų serijai. Tai turėtų būti kažkas panašaus į emocijas, tik ne taip išraiškinga. Galbūt akių emocijos. Na, tai ir yra išraiškingiausia emocijų išraiška, bet galvojau apie viso veido išraiškas ir tai pasirodė galbūt net per daug emocionalu ir per daug išraiškinga, kas paskui gali būti net ir netikra. Norėčiau pafotografuot Afrikoj galbūt. Ir nė už ką nepraleisčiau galimybės to padaryti Niujorke. Dreamy much.?

2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Nušvitimas

Kątik supratau, kad geriausiai man sekasi atsiskleisti laukuose. Kad ir kaip tai skambėtų, tai tiesa, geriausias foto padarau būtent ten.



Seku vieno žmogaus blog'ą, tik jis to nežino. Garantuoju.

Na, o šiandien.. Ką šiandien. Buvau kapuose ir kaime. Lietuvos kaimas... Gilus tylus kaimas... Sovietmetis gilus. Pasitinka svečius prigėrę, tualetas lauke. Na, aš sau kartojau 'tu gali, Linute, dar ne taip baisu būna'. Pasijaučiau kaip išlepinta storulė, nors nesu stora. Gerai pagalvojus, buvo visai linksma. Linksmi mūsų giminės. Prieš išvažiuojant, atklydo kažkokia visiškai mėšlu 'prakvipusi' močiutytė, kuri ieškojo savo sūnelio. 'Užmušiu tą parazitą, jei tik liks ką mušt!' švelniu balseliu ulbėjo ji. Grįžom be įvykių, tik labai norėjau greičiau atsidurt namuose, kadangi baisiai norėjau į tualetą, o pas juos į klampynes su savo raudonais batais ne baisiai degiau noru bristi.

Dabar žiūrėsiu nuvalkiotus talentus, gal ką gero pamatysiu. Poryt į mokyklą, neviltis ima.

Keista daina, man tai nepatiko. Bet kitos visai nieko. Ne ta, kuri žemiau išdėstyta. Tiesiog kito žmogono blog'e.

KEISTAS TAS ŽMOGUS.







Tuo pačiu norėčiau būt tokia kaip jis.
c:


Always loved a film by Underworld

Daina, kurios negaliu nustot klausyt..

The rhythm of legs moving in the sun
The rhythm of an engine deep and throating
The rhythm of a summer that you walked in

The sound of a barking dog on a loop
A plane rises in crystal blue
The rhythm of keys swinging in your hand
The rhythm of light coming out of your fingers

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven.

The rhythm of wheels the rhythm of heels
That we fall into the sun
She walk on silver, she walk on gold
Paints 'I love you' on the alley walls
From the eyes that hide behind black glasses
Sunlight hits tell me what she passes

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven.

And I don't know if I love you more
That the way you used to love me
And I don't know if I need you more
Than the way you used to need me

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven


Nepatingėjau nurašyt.


2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Taip, namie viena c:
Koks geras jausmas. Ir vis kasdien bandau surinkt idėjų rinkinį nuotraukoms. Bergždžia!
Trūksta man teleobjektyvo. Žinau, taip, turint paprastą kitinį objektyvą galima taip pat padaryt super foto. Bet idėjų trūkumas. Juodas. Šeip labai įdomų būtų išbandyt juostinį. Sakė, kad labai įdomus ryškinimo procesas.

Kas mano akims? Kodėl aš kaskart atsisukus į langą (ir galvojant ką čia dar parašyt) matau vis daugiau spalvų? Gal tai ženklas, kad reikia nufotkint ką nors nespalvoto? Sarkastiška ir apgailėtina.
Klausant 'loved a film' neįmanoma galvoti kitaip. Mintys sukasi apie.. ! Can't tell you. Whatever you are. Ir, žinoma, apie Ameriką, Niujorką, Times Skverą. Broadway. . .
Reikia man ten nusigaut kada. Turių nuotraukų idėjų, milijonus. Išpildysiu kai tik būsiu ten. Promisse.

Aššš tieeek dauug noriu paskyyyt!..

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Tuoj valgysiu pyragą.

Got some ideas yesterday.

Padariau kelių foto seriją rudens tema. Oras toks keistas buvo, norėjos jį įamžint. Keistai kvepėjo upelis, kuris po kasdieninio lietaus nuo kalno ritosi sparčiau ir sparčiau. Tolumoj (ne tokioj baisioj tolumoj) senamiestį buvo sunkoka įžvelgt, bet jis atrodė paslaptingai.

Ilgainiui pradėjo temt, o kadangi pririnkusi rudens spalvų savo atminties kortelėje jau turėjau, patraukiau namo.

O dabar mano pyragas kepair parsisiunčiau naują dainą. Eisiu pažiūrėt kaip kepinys laikosi.

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Letargas?

Miegojau iki 12:36. Nors užmigau kaip visada - irgi apie 00:00. Bet jau traukte traukė prie lovos.
Tėvai buvo mėsos turguj.. Prisipirko beeelenkieek mėsos. Nafik tiek reikia? Aš jos valgau minimaliai (2-3k. per dieną. Demotyvuoja..). Bet ten jau urminis kiekis. Sakau 'ką veiksit su tiek daug ėdesio?', o atsakymas nuskabėjo taip 'vienas mėsas šuniui virsim, kitas patys valgysim..' Ojojojojoj. Žmonėm niekada negana maisto.
Išmiegojau daugiau nei pusę paros. O vis dar noriu miego... Čia kas, letargas gal..? Išgėriau du puodelius matės, maniau tonizuos. Jaja. Kad mane veiktų tokie dalykai... Tipo ji veikia kaip kava.
Eisiu gal šiandien kokį pyragą išsikept? Kol tėtis šalina durų staktą iš virtuvės ir mama daro valgyt. Bet vėliau, nesimaišysiu. Užtat susitvarkiau kambarį :P Kurį daugiausiai sujaukė sesė. Dieve, toks meiliai ir gražiai skambantis žodis kaip 'sesė' jos visiškai neapibūdina. Ji kažkoks demonas, erzinimo mašina, gatava aš jos daiktus kuist ir kuist, kad tik ji tvarkytųsi. Mat jai labai nepatinka to daryti, o kuisti irgi mėgsta. Todėl jeigu ir aš prisidedu, ji net nepastebi, kad betvarkės daugiau negu turėjo būti.
Lauke kvepia dūmais ir vėsiu oru. Taip, vėsus ors irgi kvepia. Matyt visi kūrenasi savo irštvas arba degina senus lapus.
Šiandien dar nebuvau prie facebook'o. Hell no! Gal kas nors pakomentavo mano nuotrauką arba paskelbė ką nors ant sienos??
Tai liga. Todėl nepykstama ant sergančių žmonių.

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Be pagalbos šauksmo jie kankinami.

Yess.. Atostogų pradžia. Šį penktadienio vakarą praleidau drambliuose, vyko eko vakaras 'Pabusk'.
NOO! Žiūrėjom filmą EARTHLINGS, kuris labai nuliūdino. Ten pasakojama apie viską ir labai atvirai. Apie skerdynes (net lyginama su Hitlerio laikais), žiaurų elgesį su gyvūnais. Ir vėl skamba banaliai, bet jeigu kiekvienas pamatytų tą filmą.. Kiekvienas! Everyone! Manau pasaulis pasikeistų iš pagrindų. Kai gyviems nudiria odą ir jie su savo skeletukais dar cypia... Kai galvijams nupjauna ragus ir su didžiule mašina nusuka jiems sprandus.. Ir kai kasmet rugsėjį Japonijoj nužudomi visi atplaukę delfinai. Visas pakrantės vanduo tą mėnesį raudonuoja nuo kraujo ir aidi nuo delfinų klykimo..
Man sunku interpretuoti tokius dalykus. Ir maniau, kad nėra tokio dalyko (arba filmo, knygos..), kuris taip paveiktų mane. Nesakau, kad po šio esu lyg nesava, bet įspūdį paliko. Moku kažkaip susilaikyti nuo psichologinės įtakos.

Šiandien ryte snigo... O vėliau pakilo baisi audra su dar baisesne kruša. O man reikėjo į dramblius važiuot.. Teko su sekenčiu autu lėkt.
Ryt poilsis... Ir poryt.. Ir sekančia visą savaitę!

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Toks oras ir šeip aplinkybės verčia jaustis kasdien vis kitaip. Long way back...
Laisvės alėjoj šviesu, daug lapų ir didelis vėjas. Dar šlapia. Lapai visur limpa, kadangi ir pati esu šlapia nuo dulksnos. O toj tuščioj galvelėj pilna minčių.. Ne visai tokių, kokių norėčiau. Memory full... Kinda. Einu greitai, bet niekur neskubu. Gal skubu nuo minčių? Skamba banaliai, bet taip ir jaučiuosi. Jaučiuosi banaliai. Hooray.!. Kodėl visi mano sprendimai, gerai apgalvojus būna absurdiški ir dar banalesni negu anas sakinys..? Bet nieko geresnio nesugalvoju. Nieko geresnio nebūčiau padarius.. Jeigu nuo kiekvieno stipraus mano kumščių suspaudimo iki skausmo mirtų po vieną žmogų pasaulyje, gyvenčiau vienintelė kol nuo dar vieno pykčio ir nusivylimo mixo nudvėsčiau ir pati.

Kogero užsirašysiu į oro skautus. Čia tik faktas///

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Something Strange

Akimis paganius juodą tašką, kuris šiandien labai triukšmavo, nusprendžiau atgręžti akis į dangų. Ten tokia sumaištis! Juodi purslai taip ir bandė užimti visą pilkšvą plotą. Žiburių nematyt, tikriausiai užgęso. Visur tamsu kaip pas mane po stalu, šlapia.. Crap. Aš su kambarinėm tapkėm. Na.. Bent jau taip galvojau iš pradžių. Suveikė refleksas ir užsidėjau laukines. Baigęs loti, juodasis grįžo prie manęs iš kokio 18-ojo pakvietimo ir nuėjom namo.
Perskaičiau kelis naujus post'us vieno žmogaus bloge. Aš nežinau kodėl jis man rūpi... Nesakau, kad tai bachūras, tiesiog 'jis' - 'žmogus'. Kuris keičia mane, nors pats to nežino. Aš ir nežinojau, neseniai tai suvokiau. Daro keistą įtaką. Labai keistą. Nei gerą, nei blogą.. Bet kažkokią netokią. Kitokią.

Smagu tamsoj buvo pasivaikščioti su jom. Juokų maišai kažkokie.. Ir mane prajuokino, kai kalbėjom apie klasiokus, kurių dažni baeriai makes sense ir yra tikrai juokingi net juos prisiminus.

Laukia manęs du konkurasai. Mano 'miestelio' foto ir kalnų arba kalno. Na, šalia yra kalnas, bet idėjų nėra.. Visiškai tuščia galva. Spėju eksprontu reikės šaudyt. Bet.. Pas mane gatvėj nieko gražaus nėra, tik gaujelės vietinių, su kuriais geriau nesipykti bet ir nesusidėti. Turiu laiko iki lapkričio 5d.. Nespėsiu...

B i t c h e s.

2010 m. spalio 19 d., antradienis

Nepatinka:
Namuose smirda dažais. Dažo tėtis daug ką iš eilės. Ne.. tik duris. Langai atidarinėti, šalta!
Šaltis lauke. Nu kam tas minusas rudenį?
Kad nevažiavau į fotografijos plenerą. That would be fun! ^^ Riightt.. Per tokį orą.. Anyway, Bus žymių Lietuvos fotografų ir žmonių iš kitų miestų. Bet šaukštai po pusryčių!
Kad negavau 'maximoj' tų kelnių, kurių norėjau. Nebuvo mano dydžio. Crap.
Nežinojau kaip nuvažiuot iki 'hiper maximos'. Autostopu. Kidding.
Dar vardinčiau ir vardinčiau. Bet neturiu tam laiko. Nepatinka laiko stygius.

Patinka:
Šiandien pamaloninau savo skonio receptorius kokosine 'siesta', valgykline spurga (nom nom), karkos gabaliuku (ar kažkokia tai kiaulės dalim), tuoj paragausiu naujos raudonos arbatos, kuriai akcija (manau esu šiek tiek priklausoma nuo jos) ir dar vienos spurgos. Šį kartą ne valgyklinės, o pirktos toj pačioj 'maximoj'.
Pirkau (mama pirko) paltuką rudeninį. Pelės spalvos. Su sagikėm. 'maximoj'.
Jau žinau kam tuoj parašysiu. Tik ar nesuklysiu..
Pristačiau laiku (beveik laiku) fotografijos darbą.
Eisiu daryt mamos dokumentinės foto namų salygomis.
Netingėjau visko parašyt! O dar namų darbai laukia (šitas prie tų, kur nepatinka). Cool..

2010 m. spalio 18 d., pirmadienis

Užsislaptinę riksmai ir mintys, apie kurias atsibodo galvoti

Pasirodo... Man būna panikos priepoliai naktimis. Ne kasnakt, bet būna. Keistai tai nuskambėjo iš mamos lūpų, kuri visiškai nesusijus su medicina ar psichologija. Mat prisiskaito internete. Sočiai. Ok then.. Jeigu man panikos priepoliai, per kuriuos drebu naktį ir užsimerkusi matau kažkius žmones keistus, tai nemanau kad man viskas ok. Nors ji sakė, kad tai pasitaiko visiem žmonėm. Bet man nėra ko bijoti. Ypač naktį. Nors iš vakaro žiūrėjau 'Gataką', nuo kurio negalėjau atitraukti akių, kuris vertė vėl ir vėl susimąstyti, bet jis nebuvo koks.. *Neradau žodžio*. Na, nuo siaubekų man nieko nebūna, aš jiems kažkaip atspari. Bet neatspari visokiom mintim, kurios neapleidžia kiauras dienas.. Vis apie tą patį ir tą patį. Reikia kada nors išmest iš galvos. Pasakiau tai taip, tarsi tai būtų įmanoma. Riiightt... I tried, but i failed. Tried again and again, but just failed.
Okay. Nugrybavau iki neleistinos temos. Ja diskutuoti negalima. Ją reikia pamiršti. Damn it, kodėl tai taip sunku? Tiesiog nebegalvoti apie tai. Bet aš noriu apie tai galvoti. Tas daiktas keičia mane net pats to nežinodamas. Net nepaliesdamas, net 'nepabendraudamas'.

2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

fag lesson

Faaag
informatika yra fag.
HEY Deimante -->
ačiū, kad priminei jog rytojui reikia mokintis visas pasaulio šalis geo. Naaah! aš tingėti.
Soo.. mokomės dirbt su FPS prigrama programom kurt. Triple fag! well.. nėra nieko kas man padėtų, aš visiem padedu. Tuoj bus 2, kaip reta. Sekanti chmija, pe kurią vėl piešiu. Arba nurašinėsiu chemiko dantiraštį nuo lentos. Ten šumerų kalba! Kažkaip geriausiai atsimenu natrio formulę, nežinau kodėl. Čia lyg Na... na.. na.. ha.. ba.. ma..
Važiuoja stogas, nes vakar iki išnaktų (tai būtų apie pusės dviejų) žiūrėjau 'Dakatą'. Vienas iš geriausų filmų. Tada greitai skuodžiau į lovą nes žinojau, jog su atsikėlimu bus ne kas. Bet kad aš užmigčiau... Prieš tai išgėrus apie litrą matės, kuri tonizuoja ir tada akys stačios visą naktį. OH WELL!! Žodžiu, dabar žinau ką reiškia jaustis kaip lavonu.
Woops! Skambutis. Tuoj bus. Bet apsidrausiu iš anksto ir atsijungsiu nes psskui gali ne kaip baigtis.
Buvo ir mūsų Pauliukas atėjęs pamatyt ką veikiu. Bet nieko naujo nesužinojęs (except, kad ryt geografiją atsiskaitom) nuėjo.
C'ya, guys!

fml

FFFFFFFFFFFFFFFMMMMMMMMMMMMMMMMMLLLLLLLLLLLLLLLLL
there's no any persons i could trust.
there's no any persons i could love.
there's no any persons like Odu <3
but she's far far far far far away. . . . .

Atsibodo..


Man daug kas atsibodo. Esu labai nepastovi. Na, kam nenusibostų 10 metų mokytis vienoj šūlėj..? Bent man tai jau įgryso. Klasiokai kaip kokie priešai vienas prieš kitą stoja. Kuratorė..? Apie ją nutyliu, nes nemanau, kad dar kurioj nors mokykloj yra toks dalykas kaip 'auklėtoja' visom 2 gimnazinėm klasėm, kuri pradeda rėkti (kaukti, staugti, rodyti debiliškas grimasas prieš tave), kai neateini vieną dieną į mokyklą su mamos pateisinimu, su mamos žinia (prieš tai mamą aprėkus telefonu ir pabandžius aiškinti jai auklėjimo taisykles). Ir kai tu tiesiog nusprendi, kad niekas neturi teisės ant tavęs rėkti (ypač dėl nieko), kai susiruoši apsisukti ir paprasčiausiai nueiti, ant tavęs pradeda kaukti, o per klasės valandėlę aiškinti, kad tai buvo tik pakeltas balso tonas. Tada tiesiog lieka tik pasigėrėti gimnazijos požiūriu į mokinius (įpatingai žmonių, kurie auklėja be jokio pedagoginio išsilavinimo).

Ir kaip gal i neįgrysti visi tie patys kabinetai, tie patys mokytojai, tie patys žmonės... Tuo labiau visokie degradavę, prie kurių turėtum taikytis, o jei to nedarai, esi paskutinis atsilikęs toks pats degradas tik iš jų pusės.

Sad..

This message makes no sense

Tell me.
Kodėl. Yra. Mokyklose. Ir šeip gyvenime. Tokie. Dalykai. Kaip. ŽMONIŠKUMAS, GERUMAS ir pan.??! Kodėl jų moko mokykloj? Tik todėl, kad tie svolačiai nori gero tik sau. O ne mum. Galima suprasti taip: tau jie rūpi (pagal visas gyvenimo ir žmoniškumo taisykles), o tu jiem pochui. Jei nori būt laimingas, normaliai gyvent (galbūt net linksmai.. ._.), turi ignoruot tas pasakas. Ir turi pamiršti viską, ko išmokė apie gyvenimą kiti. Kaip geriau tau, žinai tik tu pats.
Tada tu esi vienas, su savo mintimis, esi pats sau geriausias draugas. Kadangi visi kiti gyvena pagal kitų sukurtas taisykles, o tu vienintelis pagal save, tie KITI galvoja, kad tu kažkoks freak arba atsilikėlis. Tada pasaulis suskyla į 7 milijardus skirtingų, tarpusavy nesusijusių dalių.. Visi gyvena dėl savęs, visi laimingi. Niekas nekreipia dėmesio į kitus, nelenda į subinę ir gyvena sau. Kad kaip nors, nenuobožiai pabaigtų savo egzistenciją.

Miela..

2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

2010. Spalio 16d.

Prieš prisėdant parašyti dar buvo minčių, dabar jos išgaravo.

Today...
NIEKO NENUVEIKIAU. Like allways. Except, nudažiau duris. Bet dar laukia antras kartas. Sakė, kad bus lengviau..
Paskaičiau žurnalą. Ačiū jums, žmonės, kad yra ne tik bulvariausių bulvarinių skaitalų, o ir normalių, iš kurių įmanomą ko nors gero pasikrauti į makaulę.
Šiandien paragavau matės. Tik vakar nusipirkau, bet man patiko. Tikra žalioji arbata, nedvelkianti jokiais sintetiniais kvapais, tik šienu.. Ji savotiškai nuramino. O gal tik faktas, kad ji ne tradicinė arbata?..
Riiightt.. Liko rytojus pailsėti nuo sunkios savaitės. Kodėl anksčiau mokykloj būdavo daug įdomiau? Dabar sėdi . .. Knapsai ir šildai suolą. Būtų mano valia, tai nebūtų chemijos, fizikos ir rusų. Ir sugrįžtų auklėtojos į dešimtas klases, o ne kažkokia kuratorė, kuria nepasidalina visos dešimtos klasės.
Per pamokas galima papiešti. Nemoku piešti :c. Bet man smagu tai daryt. Smagu ką nors parašyt. O rašyt išmokau jau 2-oj klasėj.

-Išvesk šunį!
Oook... Lauke šalta. Tamsu. Gal ir smagu bus..? Grįšiu, vėl išgersiu matės, kuri (hope so), sušildys, nuo 5-ių minučių pabuvimo lauke.

Žinau, kad pradėjau rašyti dienoraštį jau koki 4-tą kartą. Taip, žinau, esu 'labai pastovi', man daug kas nusibosta labai greitai... Palinkėkit man, kad šitas dienoraštis būtų sėkmingas c: