Bright Weather

Christmasmas with no snow in NewYork.

In my head actually.

I have my own world

It's strange for me

But I'm exloring

Basically I want to find

Something that I like

I want to be found

And do what I want

What would make me feel

 How I feel in my dreams

soon

Poor me, that's not my job.

SOON

Self esteem

By Ryan Gee

Live free or die

Stormless

Ville y u so .. inhuman?

Va ir pasisakiau.

Nesuvokiamas malonumas turėti savo laiko, tik sau, per kurį gali užsiimti dalykais, kurie tau patinka. Klausyti tai, kas tau patinka, daryti, kas tave išreiškia ar suteikia laisvės pojūtį. Užsiimti tuo, kas priverčia tave skraidyti.
Tik neįmanoma to daryti prie kitų žmonių, nes kad ir kaip mes tai neigiame, esame per daug suvaržyti žmonės elgtis laisvai. O jei dar ir stengiesi kam nors įtikti, įsiteigti... Ir tas toks kvailas jausmas, kai į tavo pastangas nėra kreipiamas dėmesys! Bent jau toks dėmesys,kuris tau pačiam patiktų. Tada ir improvizuoti sunkiai gali, nes esi artistas iš skirtingo žanro spektaklių bei teatrų.
Improvizuoji tik būdamas vienas...

Aš nuoširdžiai nekenčiu švietimo sistemos. Tai yra pieva. Kokio velnio keisti egzaminų sudėtį, struktūrą bei užduotis ir nekeisti to dalyko programos ir sumažinti savaitinių pamokų skaičių..? Jei jie nori sukirst ant egzaminų, ypač ant anglų, jums nepavyks, šliužai jūs! Verčiat likti varganoj tėvynėj..? Prie šito apibūdinimo neapsiverčia pirštai parašyti jos pavadinimą. Dar kai mokyklose moko malti š... Kalti tie, kurie sėdi tuose smėlėtuose rūmuose Vilniuj. Tai va, jums nepavyks mūsų sukirsti ant egzaminų. Mes lietuviai, ne kvaili žmonės, užuodžiam jūsų niekingą klastą!
I'm such a bad ass.
Ir man kyla depresija į paviršių, kai negaunu to, ko noriu. Tai, ko seniai norėjau! Hint: tai žmogiškas dalykas... :l

FREEDOM

Jei manai, kad radai "gyvenimo laimę", netruksi suprasti, jog tai trumpalaikis apsvaigimas nuo kažko, kas tau patinka

Kai atsiranda jėgų savęs nebegailėti, kai džiaugiesi gyvenimu ir darai ką nori... Kai viskas gerai ir nėra jokių problemų...Kai turi daug svajonių ir tikslų, kuriuos nori savo kelyje įgyvendinti ir pasiekti.. Kai nori patirti tai, apie ką dabar tik svajoji...
Staiga supranti, kad taip niekada nebus. Nes tai per daug nerealu. Gerai niekada nebus. Norisi viską užbaigti ir niekada nepradėti iš naujo, nes visada pritrūksta jėgų siekti tikslo, užklumpančios problemos traukia tave žemyn. Kai matai nesąmones aplink, kai suaugę žmonės elgiasi kvailiau nei vaikai, kai jie yra visikai careless, dėję ant visko ir to  nepripažįsta...
Kai mama nori viską pradėti iš naujo, keisti gyvenimą, o aš neapkenčiu pokyčių ypač šeimoje! Metus jau gyvenau kitur... Visiškai kitokiom aplinkybėm... Ir mane tai varė iš proto. O sutikau vien dėl to, jog norėjau nuotykių, pokyčių... Tačiau jų neradau. Nei ten nei kitur. Jei ir keisčiau viską, tai tik žinodama, jog niekas neis blogyn ir bet kada galėsiu sugrįžti į atskaitos tašką.
Noriu viską mesti, bet principai neleidžia. Nebenoriu gadintis savo paskutinių nervų, bet priverčia. Aplinkybės. ir dažniausiai savi žmonės...
Ir kai matai kaip žmonės stengiasi dėl ko nors, o paskui patys viską taip sušika! O paskui nebežino kas darosi, nori žudytis... Tokias mintis perduoda ir tau. O tu ką - gyvenai sau laimingas, radęs laimę, pasitikintis savimi, nebeatsimenąs kada paskutinį kartą teko graudžiai verkti, dabar verki. Nes nuo tavęs niekas  nepriklauso, o tie žodžiai tik skaudina. Tada ir vėl pradedi galvoti apie tai, apie ką galvojai kai tau buvo baisiai liūdna. Nepasiekiami idealai, dalykai, kurių nori, bet negali gauti... Kai vilties vietą po truputį užima vis dažnesnės ir liūdnesnės ašaros. Ir tikrai žinai, kad bus labai sunku sugrįžti į ankstesnę katarsio būseną.
Ir veltui Dievas duoda tiek daug galimybių išsisukti sausam - pripranti prie gero ir nebežinai gerai tai ar ne. Ir kai liepia suvokti, jog tai yra blogai, niekuo gyvu nenori to pripažinti. Tada galiausiai Dievas nusprendžia duoti pamoką. Ir pagalvės nepakiša. Niekam... Duoda suprasti, kad laimingas ilgai nebūsi, kad tokio dalyko kaip "gyvenimo laimė" praktiškai nėra - ją sugalvojo išrinktieji, todėl jis egzistuoja tik teoriškai.

Steps

Tačiau dabar man reikia tatuiruotės. Tokios, kuri puikiai atspindėtų mane ir mano troškimus. Ji man reikštų šiokį tokį priartėjimą prie savo itin lengvu įgyvendinimu nepasižyminčios svajonės, žingsnį minčių link, su kuriomis spėjau susigyventi. To man reikia ir tikrai nemanau, kad gailėsiuosi. Juk kaip galima gailėtis savo kūno dalies? Piešinio, meno kūrinio, dėl kurio egzistavimo įdėta tiek daug pastangų ir triūso bei, žinoma, pinigų. Nebijau aš to skausmo. Ištvęrsiu. Bet užtat paskui kaip man gerai bus.....

Close Yet Far

or Escape from Hellview, nvm...
Nedažnai užeina noras išreikšti save kažkaip, kažkuom, bet dažnai tiesiog nėra kaip. Tokie būdai dar nesugalvoti.
Ypač tada, kai išgirsti arba pamatai tai, kas tau yra itin artima ir tuo pačiu nepatirta. Pereina šiurpas, kai supranti, kad tai tau labai daug reiškia. Tada ateina įkvėpimas... Tada, kai to mažiausiai tikiesi. Užsimanai būti tuo, kuo norėjai būti anksčiau. Atsiranda iš kažkur jėgų tuo būt. Ir pradedi nekęst pilkos masės. Tiek išverstaskūrių, tiek dviveidžių, triveidžių, n-veidžių, kaukėtųjų, veidmainių, tiek bekiaušių, tiek JŲ DUCHŲ!, gėjų, pedikų... Viso to žmonijos juodojo lopšio, kurie pagarbą vaidina esą užsitarnavę. Kurie tik verkia užuot ėmęsi veikt ką nors.
Norisi stot. Apsidairyt ir pagalvot, ką galėtum nuveikti dar, kas padėtų tau pasiekti tikslą. Kad ir smulkmenėlę - ir tu būsi arčiau savo svajonės. Paskui kad ir ką bedarytum, kad ir kaip savim bebūtum, tu eini tikslo link, svajonės galo link. Nesakau, kad būtinai svajonės išsipildymo link, nes ji gali ir neišsipildyti, nes gali stengtis per mažai. Tad būtinai turi apgalvoti ką veiksi toliau, kad vėliau nekaltintum savęs, kad per mažai įdėjai pastangų. Arba ateis 2012-ųjų galas ir tu stenkis nesistengęs. Bet man dzin, kolokas tikiu, kad viskas bus gerai ir vilties neprarasiu. Kolkas tik tai mane palaiko.

Kaip aš dievinu keistenybes! Dalykus, apie kuriuos reikia gerokai pasukt galvą. Myliu kitoniškumą, kuris pasiekia tamsiausias ir slapčiausias smegenų kerteles, kurios nėra dažnai naudojamos. Darai keisčiausius dalykus, kurie atrodo keistai normalūs.

Things may seem strange to others, are pretty normal to us.

Random thoughts about life?

Kaip sunku prisiversto tokius mažus random dalykus padaryti... Tokius kaip sukelti kam nors ką nors į flashą. Arba atsisiųsti dainą. Thanks God, kad kolkas nesunku prisiversti daryti namų darbus. Bet tai nereiškia, kad viską suprantu.. Oh well.
Umm.. Tiksliai. O kada atostogos? Kada vasaros atostogos? Kažką minėjo apie birželio 8-ą... Bet aš nenoriu tiek laukti.. :l Na, bent jau laikas greitai eina.
Vėl eisiu į fotografiją. Dievinu to kabineto kvapą ir daiktus, esančius ten. Vėl lis, vėl sėdėsiu kabinete. Vėl snigs, vėl eisiu per Laisvės Alėją. Vėl seksiu... O gal jau nebebus ką sekti? Arba nebebus reikalo sekti, gali ir taip būt. Bet visai norėčiau. Tas jausmas toks hopeless... Kai vėl svajonėse gyveni.. Aš pripratusi prie tų minčių. Ir jei dar tos dainos pradės grot, kogero susižvengsiu pagalvojus kaip visa tai hopeless ir useless.
Ir vėl, kaip ir kasdieną iki šiol, galvosiu apie Niujorką. Apie idealus ir savo gyvenimo moto. Nelabai vykęs mano moto kaip žmogui, bet kai pati esu pusiau vykęs pusiau nevykęs žmogus, tai sueina. Ir taip norisi atsipalaiduoti, būti su draugais, keep cal and do whatever the fuck I want, bet kažkas mane vis stabdo. Kad ir kaip aš sakyčiau visiem kad man viskas pochui, taip nebus niekada. Man tipo rūpi ką tėvai pasakys, kad paskui neišleis kai norėsiu kur išeit. Oh, kaip noriu greičiau pati viską spręsti! Kada išeiti ir kada grįžti, kiek pinigų pasiimti, su kuo man 'pavojinga' būti ir su kuo ne, rūkyti ar ne, gerti ar ne... Nu, tarkim suklystu. Ir kas tada? Nu ir gerai! Ką, aš savo kailiu negaliu  pajusti nieko? Žinau, aš nekenčiu kai būna kas nors negerai, kai kažkas neina pagal sviestą. Bet reikia bandyti. Reikia gyventi, reikia džiaugtis šituo šūdinu metų laiku ir daryti tai , kas tau patinka, DO WHATEVER THE FUCK YOU WANT, didžiuotis savo idealais, grožėtis, laukti... Taip, aš laukiu kažko, ko negaliu niekaip sulaukti. Ir nežinau ar sulauksiu. Taip, aš sulauksiu. Aš sieksiu to, ko aš laukiu, Aš sieksiu laisvės, vėjo ir nerūpestingumo. Nieko nedaryti prieš savo valią, viską daryti savo tikslo link, Amerikos link, Odetos link, draugų link, motociklų ir mašinų link, Arizona's routes link, taip, aš stengsiuosi. Aš sau tai prisiekiu. Visą laiką aš tai ir darau. Ne per daugiausiai laiko liko! Na, jis dar spės 112 kartų prailgti. Pamatysit. Bet anyways, turiu viziją. Man jos reikia, jei noriu, kad neatsibostų gyventi. O paskui tiesiog pragyventi savo gyvenimą.. Mirti sveikam gaila! Ir mielieji 2012-ieji, galite nesiskubinti, neleisiu jums ruinti savo planų, nes ne veltui aš stengiuosi dabar! Ne tam, kad pamatyčiau jūsų sušiktus sprogimus ir girdėčiau kažkias aimanas. Ne tam gyvenu!

THE PLAN

Pasiilgau Odetos.~
Anyways, susikūriau planelį. Ne, nerengiu jokios speech, or something, tai tik planas mano ateičiai, gyvenimui, lol.

1. Gilinu anglų kalbos žinias.
2. Sekančią vasarą dirbsiu Norvegijoj. Jei tėtis įsidarbins irgi ten, gyvensiu su juo mini bute.
3.12-ą klasę pabaigiu, išlaikau matkę, anglų ir lietuvių mokoyklinį.
4. Vasarą dirbu. Vėl. Tik tiek, kad mano darbymetis truks metus, iki kito rugsėjo.
5. Tuo metu, tuos metus kol dirbsiu, Odeta baigs mokyklą ir abi būsim free as wind!
6. Siunčiam paraiškas į vienodus univerus ir žiūrim kas gaunasi. Univerai arba Anglijoj, arba Olandijoj... Kur nors, kur dėsto anglų kalba.
7. Po studijų darbinuosi Amerikoj. Siekiu patekti į Niujorką ir būti puikia savo srities specialiste.

Haven't a lot to do

~School started...
~Pas mus mokykloje įdomus dalykas - pagal mainų programą atlėkė panelikė iš Amerikos. Jamie Eickemeyer. Ir ji mūsų sraute.
~Bandau būti gera mokine. Bet tinginystė laimi.
~My sister gifted me a finger ring. With American native face on it.
~Pradėjau fotografiją. Pasiilgau to jausmo ir kabineto kvapo...
~Muzika gelbėja mane.
~Kažkas ne to mokykloj.. Nors aš ir pasidariau ne baisiai išranki. Still...
~Loneliness...
~Fake apči's---
~Last days of sun.
~Draugai - - - ir nustatinėjamos eksprontu nesąmoningos ribos.
~I miss everyone I had a crush on.
~Sport. Need moar! roar.
~Basketball. Atsibodo. Bet vis dėl to sergu.
~Music.........

Today's Dream: Chicago

Kalbamės dėl lėktuvo bilietų į Čikagą. Bijau ko nors klausti - dar persigalvos. Bet nedrąsiai paklausiu, kiek reisų mūsų laukia. Atsakymas - 4. Galvoju, kaip aš tai ištversiu. Bet suprantu, kad tai vienas didžiausių mano gyvenime nuotykių ir kad tai bus nepaprasta. Šlaistytis po oro uostus! Po valandos išsiaiškinu, kad mūsų laukia tiesioginis reisas ten. Trukmė - 5 valandos. Nežinau kaip tai įmanoma. Bet tebūnie. Sugalvoju pasitikrinti žemėlapyje kur ji randasi ir ar toli ji nuo Niujorko, bet mane nuramina, kad jei pateksim į Ameriką, užsuksim ir į Niujorką.
Vistiek man viskas atrodo netikra ir keista. Sužinau, kad apsistosim su pusbroliu ir tėvais kažkokiam Čikagos kaimely. Anyways, Amerika! Rančos!
Prabundu vidury nakties ir suprantu, kad mano nuogastąvimai dėl tikrovės buvo pagrįsti. Vėl užmiegu ir pradedu abejoti savo abejonėmis - gal vis dėl to tai tiesa? Keliaujam į Čikagą! Bet neapsistoju su ta mintim, toliau ieškau tikroviškesnių įrodymų ir tyrinėju kiekvieną smulkmeną, nes LABAI noriu žinoti ar jau galiu pradėti džiaugtis. To daryti neleidžia mintis, kad kelionė per daug spontaniškai sugalvota.
Taip prasikankinusi kitą pusę nakties, pramerkiu akis. Oh well... Nuo tos minutės užsibrėžiu labai aiškų tikslą nuvykti į Šiaurės Ameriką.

clutch

Man reikia tokio, kuris galėtų protingai pakovoti už save ir už mane. Tačiau ne tokio, kurio ego yra didesnis nei jo galva ir netelpa jame, kai prie draugų jis leidžia sau viską, o prie save gerbiančių žmonių ir neleidžiančių, kad iš jų tyčiotųsi, nežino ką pasakyt.

Man reikia spontaniško ir tuo pačiu romantiško, greito ir ramaus, pašėlusio ir išprotėjusio, nebijančio, o ne įsimylėjusio gitarą ar grupę, kurie yra jam viskas, už kurių jis galėtų ištekėti. Ir ne tokio, kuriam padaryti move prie merginos yra kažkas nepaprasto ir sudėtingo. Ir ne tokio, kuris turi 3 geriausias drauges merginas.

Ar visa tai yra neįmanoma?

A night in the city



Sometimes I find something good there

Sugar

The Week

The week near the sea.
Naktys, praleistos "Titanike" ir dienos, kurių metu iš sūrio pavirtau į juodąjį šokoladą.

Aukščiausios rūšies sendinamieji ir poliarizaciniai filtrai - akiniai nuo saulės.

Man labai patiko fotografuot šito dėdes emocijas.

Something in the air..

 Banalu

Going home

Home are kinda sweet

Namai namai namai. Nesinorėjo palikti Norvegijos.
Kitais metais sugrįšiu.

• Ten žmonės gyvena, o ne stengiasi pragyventi, Lietuvių vidutinį atlyginimą jie uždirba per vieną kelias dienas, o jei labai pasistengia, tai dar greičiau.



• Ten keltai plaukia kas valandą, bet jų neiprailgsta laukti, nes lauki kalnų ir fjordų apsuptyje, terminale.



• Nebaisu šokti į fjordą iš aukštai, nes labai gerai matosi dugnas, išklotas baltu smėliu.



• Pavažiavus bent kiek aukščiau, turi galimybę pavaikščioti ant sniego. tad grįžęs draugams galėsi pasigirti, kad vasarą lietei tikrą sniegą. Well, aš liečiau vasarą sniegą ir prisėmiau juo kojas.



• Pirkau trolių.



• Oras skaidrus ir tyras, neužterštas nei kiek.



• Labai brangu eiti į kiną, valgyti restorane, naudotis viešuoju transportu (bent jau pagal mūsų pajamas).



• Norvegų baliai užsitesia daugiausiai iki 22 val. vakaro. Joninės iki 21 val.



• Išmokau tik du žodžius norvegiškai, ir tai netyčia.



• Panos rengiasi tragiškai, o bachūrai stiliuką įvaldę kaip turi būt (ne visi, bet dauguma).


• Nesunku rasti krioklį.
  

Tamsiausias paros metas vasarą

Skrendant į priekį

Dark side - Light side

Legendary heroes

Miršta tie žmonės, kurių būna gaila labiausiai. Kurie yra nusipelnę savo darbais, požiūriu. Tiesiog labai gaila, kai tavo favoritų nebėra gyvų, kai jie lieka tik legenda. Negyva legenda. Kai matai, kad patys tvirčiausi ir kiečiausi žmonės pravirksta viso pasaulio akivaizdoje gailėdami savo draugų, geriausių draugų, kolegų. Arba kai "gerbėjai" stengiasi iš to pasipelnyti rinkdami siaubingo įvykio liekanas ir jas pardavinėdami kitiems nevispročiams per eBay..

Neįmanoma nusakyti to keisto jausmo nei žodžiais, nei raidėm. Reikia justi.
In memory of RYAN DUNN. He's and his crew are my heroes.

9 Days

Neužilgo pradėsiu trip diary. Manau, rašysiu čia.
NORWAY, here I come!

Kažkaip viskas bus awesome! Retai taip būna. Paprastai rutina užvaldo visas smegenis. Bet... Supranti, kad net ir per audrą būna prošvaisčių.
Kai viskas ok, nesinori daug galvoti pesimistiškai. Todėl ir nelabai yra apie ką rašyti.
See ya.

Keep calm and do whatever the fuck you want.

Nori kažko naujo? Senos vietos atsibodo? Tas pats per tą patį..?
YES! SURE! WHY NOT?
Tiesiog "persikoduok" smegenis... Matyk viską kitaip, kitu kampu, ir iš šios vietos, kuri tave pradeda varžyti, atsidursi už milijonų kilometrų. Nepamirškime ir naujos muzikos.
Būti su mintim, kurios tave išlaisvina, kuriomis tu mėgaujiesi, didžiuosiesi, kad tokias turi. Tavo galva, tavo mąstymas žiemą pavers vasara ir lietų pavers tokiu dalyku, kuriuo tu mėgausiesi labiau nei bet kada.
Kai mintys toli, kai tavo pasaulis prasiplečia iki Žemės rutulio dydžio ar bent iki Šiaurinio pusrutulio skersmens, jautiesi tarsi kitas žmogus. Tarsi esi kitur, tarsi tu toks vienintelis, tarsi tu esi tas idealas, kuriuo visuomet norėjai būti! Ne, nereikia nieko konkretaus. Nereikia net žodžių, nes jie viską sugadina, kadangi dažniausiai būna ištarti ne vietoj ir ne laiku, be tikslo ir.. ne ta kalba. Ir viską sugadina.
Kai darai ką nori, kas yra šiek tiek neleistina ir netoleruotina, bet niekam nekenkia, nieko nesužaloja... Kai tau yra nusišikt į tai, kokį mėšlą pagalvos inteligentai ir jų žmonos su 30 colių aukštakulniais, tu gyveni. O jie tik žiūri kaip gestapai ir pavydi, kad tu esi laimingas, kad tu esi tas, kuriam pavyksta kurti ir svajoti, kurio minties galia yra šiek tiek stipresnė už visus kitus veiksnius ir jų postringavimus.
Kai tu esi tu, kai tu esi vienintelis toks, kai tau kartais užtenka muzikos šalia.. Tavęs niekas neištrauks iš ten. Gyveni sau ir dėl savęs, gyveni VIENĄ VIENINTELĮ kartą ir nežinai kas bus rytoj ir tu už tai neatsakingas...

I love when the sun doesn't let clouds to rule the sky and when clouds doesn't let the sun to be on the top at the same moment.

Tiek daug idealų aplink.. Kad net galva sukasi nuo minčių, kokie jie idealūs. Kalbu ne tik apie žmones, nors šiek tiek ir apie juos. Daugiausia apie žmogaus kūrybos rezultatus. Tokius kaip filmai arba muzika.. Apie aktorius ir sugalvotą charakterį... Apie idealų gyvenimą.. Kiek daug daugtaškių...
Idealūs vakarai su žmonemis. Nuostabiose vietose, kurios primena svajones. Tas velnio neštas ir netyčia pamestas prie manęs, svajones. Kai viskas atrodo tobula ar bent labai šaunu ir gera, širdis ir protas neleidzia atsipalaiduoti ir užsilikti toj karmoj (ar kaip čia pavadinti. Geriau skambetų 'jausmas'). Nes esu įpratus, kad tai, kas yra gerai, ilgai nesitęsia. Kad visada nutrūksta. Ir niekada nesuklystu. Bet ir nebesugebu mėgautis esamu geru laiku.
Taip, nedaug laiko liko iki vasaros ir atostogų. Užtat daug laiko, kuris prailgs vienatveje. Tobuloje vienatvėje! Kadangi mano geriausi draugai įrode kokie jie yra tobuli ir visokeriopi. Smirda sarkazmu. Ir labai dideliu.
Mano pomegių yra daug, ir aš noriu juos visus ugdyti dar labiau, užsiimti jais. Tiesiog išnaudoti kiekvieną progą - gal taip išmoksiu džiaugtis savo tobulomis akimirkomis..?

Do something

Kas tada, kai baigsis šis laikas? Hell no... Minčių per daug.. Kai reiktų džiaugtis šia puikia savaite, vistiek liūdesys apėmęs.. Nes taip tiesiog yra, kitaip neįmanoma, nes suvokiu, kad viskas baigsis... Ir dar neprasidėjęs liūdesys pradeda reikštis. Norisi galiausiai nuo visko reikštis tolyn tolyn tolyn, kuo toliau - tuo geriau. Su žmonėmis, kuriuos tu mėgsti. Nebūtinai turi būti kokie nors relationship, užtenka egzistavimo. Kas be ko - gyventi svajonėse, rūpintis kažkuom, kas tau aktualu. O ne tuo, dėl ko tu neriesi iš kailio, nors tai yra absoliučiai be tikslo. Gyvenimas nėra toks ilgas tokiom nesamonėm. Kodėl tiesiog neužsiėmus tuom, kas tau įdomu, ką tu nori daryti, būti su tuo, su kuo tau tikrai yra malonu ir gera. Ir tai yra juokinga! Nes kai tai vyksta, kai tau yra faina, neišvengiamai apima sunkios mintys, kad tai vyks neilgai. Kad viskas galų gale turi pabaigą. Ir šios mintys.. Skandina. Skandina būtent tada, kai yra gerai. Muzika padeda susivokti, o draugai padeda išlikti.
Nieko neveikti yra sunku, nes visada atsiranda progų, kai turi kažką nuveikti. Nesileidžiu sau praleisti jų. Šias dienas reikia išnaudoti taip, tarsi jos būtų paskutinės tavo gyvenime... Nes jos nebegrįš... Ir geriausia yra negalvoti apie tai kaip jos dings. Viskas bus vėl taip kaip buvę! Pilkumas kasdieninis grįš. Numb everyday.
So up your fat ass and go somewhere! Go do Easter!

Moments

These days... Were my whole life happyness.
And it´s not for long. GEEZAS, how to survive others weeks..?....

Moan

Išsiveržimas ir geras jausmas.. Vėjas buvo itin paūmėjęs, bet kam jis rūpi. Kai grįžta prisiminimai ir visa, kas miela, sena, gera. Liko savaitė. Ir bus dar geriau. I promisse to myself. Some facts from today 8. Hell yea, kątik parsiuntė filmą. Eisiu ryt pažiūrėt. 8. Ryt mane kels 10 min anksčiau, visi matys mano rage face, kadangi šiandien nespėjau pavalgyt. Madness in tha house buvo. 8. Kai kam reikėjo kompanijos važiuojant į mokyklą.. (Ne man). Tai teko jai eit su manim į pirmą pamoką. 8. Kad tik labiau nesuplyštų mano mylimiausioji tašė! Kaip yra žinoma, aš myliu savo daiktus ir esu labai prie jų prisirišus. Atimsit kąnors - įkasiu kaip vilkas. 8. Kūncės mokytoja prisigalvoja tokių pievų... O paskui pamačius, kad mūsų veidai susiraukę ir 'kažko' nepatenkinti, rėkte išrėkia: 'KAS TAU YRA????' ir netiki kai pasakai, jog nieko nėra. Tarsi tai nebūtų SO obvious..? 8. Madness again... Nes informatika. 8. 4,3-dimetilnonanas. 8. Nereikalingas rūpestis dėl matkės bandomojo. Buvo pats lengviausias kontras ever. 8. Fail jokes at the way home.. 8. Hospital. And sad, weird, homeless thoughts~ 8. Užplaukimas. Žinokit, net man užplaukia. 8. 2 valandios Elo Bandžio. 8. 3 valandos wehewrtit..,, 8. Ausinių nebeturiu! Mirtis. Jazminuose. 8. All those facts named by number eight for no reason. 8. DREAMZ AGAIN. Fucking annoying. 8. Laukimas... Beprotiškas. Bet valdytis reikia. Laikas greičiau praeis. 8. C'ya everybody

Shit Barrel

• Monday morning. Good luck for me today.


• Matematikos teorijos mokymasis. Fuck yea, rašom kitą savaitę.


• Nervai per informatiką, nes informatikas kalba man nesupratama kalba.


• Angliavandeniliai! Aš beveik supratau iš kokio molio jie drėbti.


• Same for the same shit again and again.


• Fuck. Tik tada supratau, kad nepasiėmiau ausinių.


• Anglų poker face. Aš nieko nemačiau. Nes man nerūpi. Niekam nerūpi.


• Pyla dėl nepilno uniformos vilkėjimo. Ryt dėsiuosi uniformą pilną? Atsakymas: LOL.


• Vazonų pogrupis, pasiklydęs tarp trijų pušų, per matematiką.


• Cool way home between three lames.


• Home-made kirpykla ir nusibodęs iki skausmo vaikščiojimas.


• Donuts. And some tea.


• Dreamzzz~


• Jokių idėjų nuotraukoms..


• Feeling issued.


• :D Ima juokas iš kasdieninės būsenos.

Routine

Galva negali blaiviai mąstyti. Sutriko jos veikla. Ne, jokių narkotikų ar alchoholio. Tik nesąmonės... Kurių yra gausiau nei gausu. Jų tiesiog per daug.
Nieko negirdžiu, tik 'baik, aš tau pasakiau!', arba 'eik siurbt!', arba 'nieko neveikei per dienas! Tik prie kompo sėdėjai!', ir išgirstu viską taip 'tu dėl visko kalta!', arba 'kam rūpės jei tu 'užsiožiuosi' ir išeisi iš čia?'...
Nuostabu yra gyventi, taip, kad nesinorėtų grįžti namo, norėtųsi būti kažkur kitur. Mokykloje pasilieki kuo ilgiau, nes ten draugai. Nes tik jie tave gali prajuokinti. Ir tai vienintelė 'išsiblaivymo' galimybė.
Sėdi tyliai, bandai niekam netrukdyti, bet vis maišai. Nes jiems trukdo tavo kvėpavimas.
Kai sėdi tyliai arba neišlaikai ir pratrūksti, net nesusimąsto, kodėl. Mano, jog tai mano pyktis mane skandina gylyn. Jog tai mano bėdos. O aš manau, kad jiems nerūpi tai, kas turėtų rūpėti. O gal mane kas įvaikino..? Tai būtų logiškiausias paaiškinimas, nes mes skiriamės kaip du paros laikai.
Yra žmonių, su kuriais norėčiau būti.. Kurie tavęs nekaltina dėl kiekvieno .. š. Kurie dėl tavęs gali kažką padaryti. Kuriems nesipainioji kelyje. Kurie neskuba iš tavęs pavergti tavo 'jiems-priimtino-elgesio' prievarta.
Nu nesu aš tokia. Nesielgsiu aš taip, kaip jūs norit. Aš kartais suprantu daugiau, nei jūs galite įsivaizduoti. Man daeina daugiau. Gal todėl, kad aš turiu daugiau laiko apmąstymams..?
By the way, kadangi trečiasis pasaulinis karas prasidėjo (Nostradamus), mes liksim čia iki 2014-ųjų... Nepadarysiu aš to, ko norėjau, neįvykdysiu savo tikslų.
Leiskit man nors tuos kelis metus nugyvent be viso šito... Nes kiekviena diena, kurią aš tveriu čia, gali būti viena iš paskutiniųjų.
Ir manot, kad man duodat užtektinai laisvės??..

Už tai, kad muzika yra 1-asis pasaulio stebuklas

Negaliu to išvaryti iš savęs
Tai kvėpuoja manyje
Bando pasiekti tave

Jautiesi paveiktas
Esi užkrečiamas...
Tai primena šaltį
Bučinys ant tavo lupų.
Dabar valdai situaciją.

Jaučiuosi kaip nusikaltėlė
Aš palūžtu..
Išvykstam į Venerą
Pabėgimo mašinoj.
Niekas negali mūsų apsaugoti
Ir nereikia bandyti.
Aš ieškojau gelbėtojų. Prieš jų visų mirtį.

Jeigu nori išbandyti mane ir apsaugoti...
Pasiimk mano širdį, ir nejusk neapykantos
Jei jauti, kad gali paleisti, geriau paleisk.

Tu sakai, kad man neduodi ramybės
Bet tu to nežinai
Tu priklausomas nuo jausmų
Bet tau reikia paleisti.

Jeigu nori išbandyti mane ir apsaugoti...
Pasiimk mano širdį ir n ejausk man neapykantos
Jei jauti, kad gali paleisti, geriau paleisk.

Taškas ant Ė

No friends around. Kaip lengva tai įsivaizduoti, kai tai yra iš tiesų. O 'draugų' - pilna. Bričkom vežk. Na, o jeigu taip be kaukių..?...

- O, labas, einam kurnors, nes man nuobodu ir aš noriu prastumti laiką su kuo nors, o kadangi tu neblogai atrodai, šalia manęs atrodysi kaip mano draugas, su kuriuo leidžiu savo ir taip brangų laiką. Tu džiaukis (arba kartais susimokėk), kad leidžiu tau būti ir bendrauti su manimi.

Kurioj vietoj sumelavau?

Oh well..
Turim dar ir tokia 'under-mask' situaciją:

Pirmadienis (tarkim):
-O, sveikutė! Įsivaizduoji..? Taip šūdinai... Jis man patinka, susitarėm susitikt, šeip pasivaikščiojom, pakalbėjom, o dabar jau nebežinau ar jis man patinka! Žodžiu, tik niekam nepasakok, kad apie jį kalbėjom, Ok?

Antradienis (irgi tarkim):
Sėdi kažkur nuošaliau, nes matai, kad tavo 'draugas-ė' intensyviai bendrauja su žmogonu, kurio tu nelabai mėgsti ir ant kurio jis/ji tai pat stūmė. Nugirsti:
-Joa, jis girtas žiauriai buvo, labai juokingai atrodė. <...>
Ir dar ten daug įspūdžių apie 'girtąjį balių'.
Tą patį tarkim antradienį, pasiūlo nueiti iki tuoaleto (nes vienam/vienai nuobodu). Ir skundžiasi:
-Blem, jaučiuosi tarsi po kokio pachmielo.
-Tai gal ir po pachmielo? - paklausiu taip pat 'kaukiškai draugiškai'.
-Tai šiandien jau nea...
-O buvo? - paklausiu gan nustebusi, nes jis/ji negeria ir nedalyvauja.
-Aj, ten biškį. Neklausk geriau... - ir gan pašaipiai nusijuokia.

Okay... Ir aš nieko nežinau, man nieko žinoti ir nereikia. Nes mano 'draugė' nusprendžia, kad reikia šia (ir daaaaug kitų) info bei faktų su šiuo, tikrai iš šono žiūrint neblogu draugu, dalintis nereikia.

Bet juk jis/ji mano draugas-ė!
Riiight..

Su niekuom nebendrausiu. Tegul užsi.....* Bet juk taip geriausia! Tokie apsimetėliai... Tokie.. degradai... Jų per daug.

Nes aš taškas ant Ė. Arba taškas toliau nuo ė. Šitas --> .

Tired

Kai vėl nerūpi, kai vėl lengviausia išeitis yra nusigerti. Kai vėl matai viską, išgyveni tai vėl ir vėl kai tik prisimeni. Ir stebiesi, kaip žmonės gali taip baisiai apsileisti. Tyliai pagalvoji sau: tikriausiai aš taip pat daryčiau. I'm tired to live among them.
Pavargau daryti, stengtis dėl kažko gerovės, kai patys nesistengia. Pavargau būt priekaištas už jų gyvenimus. Už artimiausių žmonių gyvenimus. Pavargau juos mokyti kaip reikia gyventi: jie turėtu išmokinti mane. Gal tiesiog tai nulemia mano didelė priešingybė žalingams įpročiams (o jau ir ja pradėjau abejoti, ar verta taip labai priešintis..). Kai nuo melo bėgi ir vėl atsitrenki į jį. Kai sprunki nuo betko, atsitrenki į tą betką. Nėra kur pasislėpti, nėra kaip būti nematomam ir pačiam nieko nematyti.
Sunku matyti, kaip viskas ritasi žemyn.. Kai pasiekia tą nulinę ribą.. - viskas tuom nesibaigia. Nes juk tam ir sukurta neigiama skalė!
Melas visur, apgavystės. Nepasitikėjimas, smerkimas. Degradacijos pasienis visai čia pat - sunku išbūti kažkuom teigiamam tarp tokių. Ir niekaip negauti to, ko nori. Tik visiem dalinti tai, ko nori jie. Ir žinoti, kad niekada man nebus už tai atlyginta. Tiesiog nebebus kam tai padaryti.
Visi turi pasikeisti. Iš pagrindų. Pradėkit nuo darželio.



There's no persons you could trust.
No others, no humans...
Just empty worlds of everybody's lies
There's no others, there's no others.
I'm tired to live among them

Get out of my way

Delete from Facebook - DONE.
Delete from Skype - DONE.
Delete number from mobile - DONE.
Delete from heart - ERROR>>

Atrodo, kad jau pamiršai ir viską... Kad jau nebesvarbu tai, buvo ar nebuvo. Ir ieškai kažko naujo! Pamiršti tą užsiciklinimą. Pradedi vėl gyventi. Ir džiaugiesi, kad tau nebesvarbu.
Jaja, nėra to gero, kas neišeitų į blogą. Tas daiktas, kvailas daiktas vėl primena apie save! VĖL! Jau antras kartas, kai pamirštu. Ir antras kartas, kai jis neleido man jo pamiršti. So wft..
Paskaitau 3 lapų ilgumo laišką. Pagalvoju. Galvodama atlieku pareigą Akropoly. Vėl pagalvoju. Grįžtu. Galvoju. Rašau apie tas galvones. O jau buvo viskas over.. Buvo.. Nieko nebebuvo. Tik šeip tokie, ŠEIP prisiminimai. Bet.. Ai karočia. Susinervinau.
-.-

We Are Not Your Friends

Aš jau viską pasakiau. Net ir tai, kad nieko nepasakiau. Čia ne retorika ir ne kažkas iš nebūties, ir ne fakin' filosofija. Tiesiog paprastas žmogus, kuris yra be galo sudėtingas ir .. Kiekvienas turi savo atskirą pasaulį. Vieni jį dalinasi su kitais, kiti mažiau linkę tai daryti. Sako, Žemė tik viena.. Žemių tiek, kiek žmonių. Jie visi turi kažką savo joje. Tikriausiai pasistojo klausimas: kas jas valdo? Nu jo, atsakytumėt, kad žmonės. Tie, kurių tos Žemės yra. Bet ne.. Wrooong. Pinigai. Money. Cash, 'free' paper and etc.
Daamn, visa tai juk išsemtos temos! Nebėra apie ką kalbėti! Viskas ir taip visiems aišku. Čia nėra draugų, yra tik geri pažįstami. I'm just saying. Ir yra tų, kurie ypač traukia. Kuo?.. Hm, geras klausimas. Manau, interesais, keistumu (nors galima būtų priskirti tam ir išsiskyrimą iš pilkumos), požiūriu. Galbūt pomėgiu erzinti žmones. But.. What can I do? That's what I am.
Tačiau kas sena praeina ir ramiausiai pasilieka nuošaly, atsiranda nauja, neatrasta, tai, kas originalu, kas patrauklu ir norima susipažinti, išbandyti, kadangi ta pilka nuobodi kasdienybė lenda per!. Oh well....

Just try to survive.

Good night.

Yra dalykų, kurie nuteikia šiek tiek pozityviai. Tiesiog pyktis ir savęs gailestis susilieja į vieną ir gaunasi vienas ilgas didelis blank. Nebegalvoji nieko... Nes viskas užknisę seniai. Nieko gero ir įdomaus aplinkui nevyksta. Arba miegi, arba sėdi įstaigoje, kurioje bando išugdyti kažką, arba atsisėdi ir savo amžinu blank stare žiūri kur nors ir nieko negalvoji... Tai viskas, ką darai. Nes galvoje tavo - tuštuma.
Kažkur kamputyje pasislėpę sėdi prisiminimai, kitam kampe svajonės, vidury tų smegenų stovi stalčiukas, kuriame.. nieko nėra. Nori kažką užmušti, bet nėra jėgų.. Toks tingumas nuo visko, tarsi trumpasis jungimas, kurio metu viskas išsijungia. Viskas. Išsijungia. Nieko nelieka.
O tu tikėjaisi kažko iš savęs? Tikėjaisi tame tiny stalčiukyje kažką rasti? Ha.. Awesome. Tada jau būtų ne kažkas, tikriausiai tai būtų sarkazmo įsikūnijimas.
Per giliai jau čia kapstau.
Good night.

The True

Kai jau manai, kad viskas ok ir viskas taip paprasta.. Realybė pyst ir nutrėškia tave į ten, iš kur taip sunku išlipti.. Stengiesi neprarasti sveiko proto, remiesi psichologija ir visu kitu š., tipo 'išeitis visada yra, tik reikia mokėti ją surasti', 'nėra to blogo, kas neišeitų į gera'.. And then you realise... THAT EVERYTHING IS SHEET! Big, wonderful smelly SHIT@@
Kai manai, kad gyvenime yra ir gražių dalykų, dėl kurių verta džiaugtis... Dėl kurių verta gyventi.. Dėl kurių neverta prarasti vilties.. Visi seni blogi dalykai apsigręžta, pasiveja tave ir dar nusispjovę pralenka.
Kai nuo tokių minčių ima varžomai skaudėti galvą, ji ima svaigti, tu pamiršti visus gerus dalykus, kad ir laikinus ir tokius nepamirštamus... Tokius awesome ir tokius ..
Kai stengiesi iš visų jėgų nepaleisti to gėrio, kurio taip pasiilgai.. Ir kai matai, kad jis visas slysta iš rankų ir nueina kažkur į.. Kanalizaciją.. Susiteršia ir lieka tik skylė. Tuščia, pilna vandens dusinanti skylė.

Don't let go

Never give up, it's such a wonderful life

I'm hoping very much. I hate time.

Dear O.,
Never give up, never let the darkness rule your world.
Leisk, kad būtų taip kaip nori, įsakyk likimui pasikeisti, neleisk sau sėdėti vienoj vietoj. Galvok, mąstyk, tik niekada neprarask vilties. Mes nekenčiam laiko. Bet aš sutikčiau palaukti kad ir iki pat paskutinės sekundės ar vasaros galo, jeigu atsakymas būtų teigiamas... Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas!!.. Atsirastų tikslas būti.. Būtų viskas taip, kaip seniau... Nes prie naujo aš taip ir nepripratau. Meldžiu Dievo, kad tai būtų teisinga. Ir kad atsakymas būtų teigiamas. Just say.. ''Yes. Ok.''.. Or ''Whatever, girl, it's your choise''. Tai būtų teisingiausia! Tai būtų nuostabiausia... Aš supratau, koks tu man esi brangus žmogus. Taip, jau gali grįžti. Supratau, kad visos bėdos ir negeri išgyvenimai čia, be tavęs, yra padidinti keliasdešimt kartų. Dingęs pozityvumas... Tik atėjęs noras, kad viskas, kas būtų aplink mane, būtų gaubianti tyla ir tirštas rūkas.
Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas... VISKAS pasikeistų. Mielos vietos būtų vėl mielos, nebereiktų verkti ir rašyti tokių liūdnų ir pilnų vilties žodžių.. Pasaulis suktųsi vėl aplink savo ašį, aplink mus. Tai būtų kažkas nepaprasto.. Kai po tokio ilgo laiko vėl viskas grįžtų į savo vėžes... Kol dar nevėlu.
Dvi dalys vėl būtų vienoj vietoj. Vėl būtų vienoj pasaulio pusėj, viena prie kitos!..
Tai būtų nuostabu...
Jei tik atsakymas būtų teigiamas...

Grybauskaitė vs. Obama

Kur yra artimiausias stogas ar kita aukšta vieta, nuo kurios galėčiau... Ne, dar nešoksiu. Tik stebėsiu aplinką ir vėl įsivaizduosiu, kad po manimi suknistas Niujorkas!! Ūžia gatvės, tarp aukščiausiųjų Žemėje pastatų nardo ban-gi-niai. Skamba, žinoma, muzika, kuri ir nukelia ten, kur gerai. Kur suknistai daug triukšmo, kur tamsu (gali būti ir šviesu, NVM!), kur daaaaug visko.. Daug žmonių, mašinų, gyvenimo.. Kur pasijunti it žuvis vandeny (nes kiti žmonės - jūra), pasijunti tartum keliautum laiku (nes patinka nespalvotos senovinės nuotraukos, darytos Niujorke; ir tuo pačiu metu būdamas civilizacijos kaip ir aukščiausioje pakopoje). Jautiesi kaip žmogus, kuris kažkam rūpi.. Kur nemokamos pramogos - pasivaikščioti centriniame parke ir ant Bruklino tilto... Ir sėdėti vakarinėje Manheteno pusėje ir nuo prieplaukos suolelio ilgai stebėti už Niudžersio besileidžiančią saulę...
Čia IMAGINATION ir baigiasi kai galų gale supranti, kad visa kita kainuoja. Ir kad esi čia, patriotų išgelbėtoje Lietuvoje, dėl kurios nepriklausomybės lietas kraujas. Bet negi žmogus neturi teisės pasirinkti tai, ko jis nori...