FREEDOM

Jei manai, kad radai "gyvenimo laimę", netruksi suprasti, jog tai trumpalaikis apsvaigimas nuo kažko, kas tau patinka

Kai atsiranda jėgų savęs nebegailėti, kai džiaugiesi gyvenimu ir darai ką nori... Kai viskas gerai ir nėra jokių problemų...Kai turi daug svajonių ir tikslų, kuriuos nori savo kelyje įgyvendinti ir pasiekti.. Kai nori patirti tai, apie ką dabar tik svajoji...
Staiga supranti, kad taip niekada nebus. Nes tai per daug nerealu. Gerai niekada nebus. Norisi viską užbaigti ir niekada nepradėti iš naujo, nes visada pritrūksta jėgų siekti tikslo, užklumpančios problemos traukia tave žemyn. Kai matai nesąmones aplink, kai suaugę žmonės elgiasi kvailiau nei vaikai, kai jie yra visikai careless, dėję ant visko ir to  nepripažįsta...
Kai mama nori viską pradėti iš naujo, keisti gyvenimą, o aš neapkenčiu pokyčių ypač šeimoje! Metus jau gyvenau kitur... Visiškai kitokiom aplinkybėm... Ir mane tai varė iš proto. O sutikau vien dėl to, jog norėjau nuotykių, pokyčių... Tačiau jų neradau. Nei ten nei kitur. Jei ir keisčiau viską, tai tik žinodama, jog niekas neis blogyn ir bet kada galėsiu sugrįžti į atskaitos tašką.
Noriu viską mesti, bet principai neleidžia. Nebenoriu gadintis savo paskutinių nervų, bet priverčia. Aplinkybės. ir dažniausiai savi žmonės...
Ir kai matai kaip žmonės stengiasi dėl ko nors, o paskui patys viską taip sušika! O paskui nebežino kas darosi, nori žudytis... Tokias mintis perduoda ir tau. O tu ką - gyvenai sau laimingas, radęs laimę, pasitikintis savimi, nebeatsimenąs kada paskutinį kartą teko graudžiai verkti, dabar verki. Nes nuo tavęs niekas  nepriklauso, o tie žodžiai tik skaudina. Tada ir vėl pradedi galvoti apie tai, apie ką galvojai kai tau buvo baisiai liūdna. Nepasiekiami idealai, dalykai, kurių nori, bet negali gauti... Kai vilties vietą po truputį užima vis dažnesnės ir liūdnesnės ašaros. Ir tikrai žinai, kad bus labai sunku sugrįžti į ankstesnę katarsio būseną.
Ir veltui Dievas duoda tiek daug galimybių išsisukti sausam - pripranti prie gero ir nebežinai gerai tai ar ne. Ir kai liepia suvokti, jog tai yra blogai, niekuo gyvu nenori to pripažinti. Tada galiausiai Dievas nusprendžia duoti pamoką. Ir pagalvės nepakiša. Niekam... Duoda suprasti, kad laimingas ilgai nebūsi, kad tokio dalyko kaip "gyvenimo laimė" praktiškai nėra - ją sugalvojo išrinktieji, todėl jis egzistuoja tik teoriškai.

Steps

Tačiau dabar man reikia tatuiruotės. Tokios, kuri puikiai atspindėtų mane ir mano troškimus. Ji man reikštų šiokį tokį priartėjimą prie savo itin lengvu įgyvendinimu nepasižyminčios svajonės, žingsnį minčių link, su kuriomis spėjau susigyventi. To man reikia ir tikrai nemanau, kad gailėsiuosi. Juk kaip galima gailėtis savo kūno dalies? Piešinio, meno kūrinio, dėl kurio egzistavimo įdėta tiek daug pastangų ir triūso bei, žinoma, pinigų. Nebijau aš to skausmo. Ištvęrsiu. Bet užtat paskui kaip man gerai bus.....

Close Yet Far

or Escape from Hellview, nvm...
Nedažnai užeina noras išreikšti save kažkaip, kažkuom, bet dažnai tiesiog nėra kaip. Tokie būdai dar nesugalvoti.
Ypač tada, kai išgirsti arba pamatai tai, kas tau yra itin artima ir tuo pačiu nepatirta. Pereina šiurpas, kai supranti, kad tai tau labai daug reiškia. Tada ateina įkvėpimas... Tada, kai to mažiausiai tikiesi. Užsimanai būti tuo, kuo norėjai būti anksčiau. Atsiranda iš kažkur jėgų tuo būt. Ir pradedi nekęst pilkos masės. Tiek išverstaskūrių, tiek dviveidžių, triveidžių, n-veidžių, kaukėtųjų, veidmainių, tiek bekiaušių, tiek JŲ DUCHŲ!, gėjų, pedikų... Viso to žmonijos juodojo lopšio, kurie pagarbą vaidina esą užsitarnavę. Kurie tik verkia užuot ėmęsi veikt ką nors.
Norisi stot. Apsidairyt ir pagalvot, ką galėtum nuveikti dar, kas padėtų tau pasiekti tikslą. Kad ir smulkmenėlę - ir tu būsi arčiau savo svajonės. Paskui kad ir ką bedarytum, kad ir kaip savim bebūtum, tu eini tikslo link, svajonės galo link. Nesakau, kad būtinai svajonės išsipildymo link, nes ji gali ir neišsipildyti, nes gali stengtis per mažai. Tad būtinai turi apgalvoti ką veiksi toliau, kad vėliau nekaltintum savęs, kad per mažai įdėjai pastangų. Arba ateis 2012-ųjų galas ir tu stenkis nesistengęs. Bet man dzin, kolokas tikiu, kad viskas bus gerai ir vilties neprarasiu. Kolkas tik tai mane palaiko.

Kaip aš dievinu keistenybes! Dalykus, apie kuriuos reikia gerokai pasukt galvą. Myliu kitoniškumą, kuris pasiekia tamsiausias ir slapčiausias smegenų kerteles, kurios nėra dažnai naudojamos. Darai keisčiausius dalykus, kurie atrodo keistai normalūs.

Things may seem strange to others, are pretty normal to us.