Kai atsiranda jėgų savęs nebegailėti, kai džiaugiesi gyvenimu ir darai ką nori... Kai viskas gerai ir nėra jokių problemų...Kai turi daug svajonių ir tikslų, kuriuos nori savo kelyje įgyvendinti ir pasiekti.. Kai nori patirti tai, apie ką dabar tik svajoji...
Staiga supranti, kad taip niekada nebus. Nes tai per daug nerealu. Gerai niekada nebus. Norisi viską užbaigti ir niekada nepradėti iš naujo, nes visada pritrūksta jėgų siekti tikslo, užklumpančios problemos traukia tave žemyn. Kai matai nesąmones aplink, kai suaugę žmonės elgiasi kvailiau nei vaikai, kai jie yra visikai careless, dėję ant visko ir to nepripažįsta...
Kai mama nori viską pradėti iš naujo, keisti gyvenimą, o aš neapkenčiu pokyčių ypač šeimoje! Metus jau gyvenau kitur... Visiškai kitokiom aplinkybėm... Ir mane tai varė iš proto. O sutikau vien dėl to, jog norėjau nuotykių, pokyčių... Tačiau jų neradau. Nei ten nei kitur. Jei ir keisčiau viską, tai tik žinodama, jog niekas neis blogyn ir bet kada galėsiu sugrįžti į atskaitos tašką.
Noriu viską mesti, bet principai neleidžia. Nebenoriu gadintis savo paskutinių nervų, bet priverčia. Aplinkybės. ir dažniausiai savi žmonės...
Ir kai matai kaip žmonės stengiasi dėl ko nors, o paskui patys viską taip sušika! O paskui nebežino kas darosi, nori žudytis... Tokias mintis perduoda ir tau. O tu ką - gyvenai sau laimingas, radęs laimę, pasitikintis savimi, nebeatsimenąs kada paskutinį kartą teko graudžiai verkti, dabar verki. Nes nuo tavęs niekas nepriklauso, o tie žodžiai tik skaudina. Tada ir vėl pradedi galvoti apie tai, apie ką galvojai kai tau buvo baisiai liūdna. Nepasiekiami idealai, dalykai, kurių nori, bet negali gauti... Kai vilties vietą po truputį užima vis dažnesnės ir liūdnesnės ašaros. Ir tikrai žinai, kad bus labai sunku sugrįžti į ankstesnę katarsio būseną.
Ir veltui Dievas duoda tiek daug galimybių išsisukti sausam - pripranti prie gero ir nebežinai gerai tai ar ne. Ir kai liepia suvokti, jog tai yra blogai, niekuo gyvu nenori to pripažinti. Tada galiausiai Dievas nusprendžia duoti pamoką. Ir pagalvės nepakiša. Niekam... Duoda suprasti, kad laimingas ilgai nebūsi, kad tokio dalyko kaip "gyvenimo laimė" praktiškai nėra - ją sugalvojo išrinktieji, todėl jis egzistuoja tik teoriškai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą