Nušvitimas

Kątik supratau, kad geriausiai man sekasi atsiskleisti laukuose. Kad ir kaip tai skambėtų, tai tiesa, geriausias foto padarau būtent ten.

Seku vieno žmogaus blog'ą, tik jis to nežino. Garantuoju.

Na, o šiandien.. Ką šiandien. Buvau kapuose ir kaime. Lietuvos kaimas... Gilus tylus kaimas... Sovietmetis gilus. Pasitinka svečius prigėrę, tualetas lauke. Na, aš sau kartojau 'tu gali, Linute, dar ne taip baisu būna'. Pasijaučiau kaip išlepinta storulė, nors nesu stora. Gerai pagalvojus, buvo visai linksma. Linksmi mūsų giminės. Prieš išvažiuojant, atklydo kažkokia visiškai mėšlu 'prakvipusi' močiutytė, kuri ieškojo savo sūnelio. 'Užmušiu tą parazitą, jei tik liks ką mušt!' švelniu balseliu ulbėjo ji. Grįžom be įvykių, tik labai norėjau greičiau atsidurt namuose, kadangi baisiai norėjau į tualetą, o pas juos į klampynes su savo raudonais batais ne baisiai degiau noru bristi.

Dabar žiūrėsiu nuvalkiotus talentus, gal ką gero pamatysiu. Poryt į mokyklą, neviltis ima.

Keista daina, man tai nepatiko. Bet kitos visai nieko. Ne ta, kuri žemiau išdėstyta. Tiesiog kito žmogono blog'e.

KEISTAS TAS ŽMOGUS.

Tuo pačiu norėčiau būt tokia kaip jis.

c:

Always loved a film by Underworld

Daina, kurios negaliu nustot klausyt..

The rhythm of legs moving in the sun
The rhythm of an engine deep and throating
The rhythm of a summer that you walked in

The sound of a barking dog on a loop
A plane rises in crystal blue
The rhythm of keys swinging in your hand
The rhythm of light coming out of your fingers

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven.

The rhythm of wheels the rhythm of heels
That we fall into the sun
She walk on silver, she walk on gold
Paints 'I love you' on the alley walls
From the eyes that hide behind black glasses
Sunlight hits tell me what she passes

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven.

And I don't know if I love you more
That the way you used to love me
And I don't know if I need you more
Than the way you used to need me

Heaven, heaven
Heaven, heaven
Heaven, heaven
Can you feel it?
Can you feel it?
Heaven, heaven

Nepatingėjau nurašyt.

Taip, namie viena c:
Koks geras jausmas. Ir vis kasdien bandau surinkt idėjų rinkinį nuotraukoms. Bergždžia!
Trūksta man teleobjektyvo. Žinau, taip, turint paprastą kitinį objektyvą galima taip pat padaryt super foto. Bet idėjų trūkumas. Juodas. Šeip labai įdomų būtų išbandyt juostinį. Sakė, kad labai įdomus ryškinimo procesas.

Kas mano akims? Kodėl aš kaskart atsisukus į langą (ir galvojant ką čia dar parašyt) matau vis daugiau spalvų? Gal tai ženklas, kad reikia nufotkint ką nors nespalvoto? Sarkastiška ir apgailėtina.
Klausant 'loved a film' neįmanoma galvoti kitaip. Mintys sukasi apie.. ! Can't tell you. Whatever you are. Ir, žinoma, apie Ameriką, Niujorką, Times Skverą. Broadway. . .
Reikia man ten nusigaut kada. Turių nuotraukų idėjų, milijonus. Išpildysiu kai tik būsiu ten. Promisse.

Aššš tieeek dauug noriu paskyyyt!..

That's how I'm dreaming

Noriu į Niujorką.

Tuoj valgysiu pyragą.

Got some ideas yesterday.

Padariau kelių foto seriją rudens tema. Oras toks keistas buvo, norėjos jį įamžint. Keistai kvepėjo upelis, kuris po kasdieninio lietaus nuo kalno ritosi sparčiau ir sparčiau. Tolumoj (ne tokioj baisioj tolumoj) senamiestį buvo sunkoka įžvelgt, bet jis atrodė paslaptingai.

Ilgainiui pradėjo temt, o kadangi pririnkusi rudens spalvų savo atminties kortelėje jau turėjau, patraukiau namo.

O dabar mano pyragas kepair parsisiunčiau naują dainą. Eisiu pažiūrėt kaip kepinys laikosi.

Letargas?

Miegojau iki 12:36. Nors užmigau kaip visada - irgi apie 00:00. Bet jau traukte traukė prie lovos.
Tėvai buvo mėsos turguj.. Prisipirko beeelenkieek mėsos. Nafik tiek reikia? Aš jos valgau minimaliai (2-3k. per dieną. Demotyvuoja..). Bet ten jau urminis kiekis. Sakau 'ką veiksit su tiek daug ėdesio?', o atsakymas nuskabėjo taip 'vienas mėsas šuniui virsim, kitas patys valgysim..' Ojojojojoj. Žmonėm niekada negana maisto.
Išmiegojau daugiau nei pusę paros. O vis dar noriu miego... Čia kas, letargas gal..? Išgėriau du puodelius matės, maniau tonizuos. Jaja. Kad mane veiktų tokie dalykai... Tipo ji veikia kaip kava.
Eisiu gal šiandien kokį pyragą išsikept? Kol tėtis šalina durų staktą iš virtuvės ir mama daro valgyt. Bet vėliau, nesimaišysiu. Užtat susitvarkiau kambarį :P Kurį daugiausiai sujaukė sesė. Dieve, toks meiliai ir gražiai skambantis žodis kaip 'sesė' jos visiškai neapibūdina. Ji kažkoks demonas, erzinimo mašina, gatava aš jos daiktus kuist ir kuist, kad tik ji tvarkytųsi. Mat jai labai nepatinka to daryti, o kuisti irgi mėgsta. Todėl jeigu ir aš prisidedu, ji net nepastebi, kad betvarkės daugiau negu turėjo būti.
Lauke kvepia dūmais ir vėsiu oru. Taip, vėsus ors irgi kvepia. Matyt visi kūrenasi savo irštvas arba degina senus lapus.
Šiandien dar nebuvau prie facebook'o. Hell no! Gal kas nors pakomentavo mano nuotrauką arba paskelbė ką nors ant sienos??
Tai liga. Todėl nepykstama ant sergančių žmonių.

Be pagalbos šauksmo jie kankinami.

Yess.. Atostogų pradžia. Šį penktadienio vakarą praleidau drambliuose, vyko eko vakaras 'Pabusk'.
NOO! Žiūrėjom filmą EARTHLINGS, kuris labai nuliūdino. Ten pasakojama apie viską ir labai atvirai. Apie skerdynes (net lyginama su Hitlerio laikais), žiaurų elgesį su gyvūnais. Ir vėl skamba banaliai, bet jeigu kiekvienas pamatytų tą filmą.. Kiekvienas! Everyone! Manau pasaulis pasikeistų iš pagrindų. Kai gyviems nudiria odą ir jie su savo skeletukais dar cypia... Kai galvijams nupjauna ragus ir su didžiule mašina nusuka jiems sprandus.. Ir kai kasmet rugsėjį Japonijoj nužudomi visi atplaukę delfinai. Visas pakrantės vanduo tą mėnesį raudonuoja nuo kraujo ir aidi nuo delfinų klykimo..
Man sunku interpretuoti tokius dalykus. Ir maniau, kad nėra tokio dalyko (arba filmo, knygos..), kuris taip paveiktų mane. Nesakau, kad po šio esu lyg nesava, bet įspūdį paliko. Moku kažkaip susilaikyti nuo psichologinės įtakos.

Šiandien ryte snigo... O vėliau pakilo baisi audra su dar baisesne kruša. O man reikėjo į dramblius važiuot.. Teko su sekenčiu autu lėkt.
Ryt poilsis... Ir poryt.. Ir sekančia visą savaitę!

Toks oras ir šeip aplinkybės verčia jaustis kasdien vis kitaip. Long way back...
Laisvės alėjoj šviesu, daug lapų ir didelis vėjas. Dar šlapia. Lapai visur limpa, kadangi ir pati esu šlapia nuo dulksnos. O toj tuščioj galvelėj pilna minčių.. Ne visai tokių, kokių norėčiau. Memory full... Kinda. Einu greitai, bet niekur neskubu. Gal skubu nuo minčių? Skamba banaliai, bet taip ir jaučiuosi. Jaučiuosi banaliai. Hooray.!. Kodėl visi mano sprendimai, gerai apgalvojus būna absurdiški ir dar banalesni negu anas sakinys..? Bet nieko geresnio nesugalvoju. Nieko geresnio nebūčiau padarius.. Jeigu nuo kiekvieno stipraus mano kumščių suspaudimo iki skausmo mirtų po vieną žmogų pasaulyje, gyvenčiau vienintelė kol nuo dar vieno pykčio ir nusivylimo mixo nudvėsčiau ir pati.

Kogero užsirašysiu į oro skautus. Čia tik faktas///

Something Strange

Akimis paganius juodą tašką, kuris šiandien labai triukšmavo, nusprendžiau atgręžti akis į dangų. Ten tokia sumaištis! Juodi purslai taip ir bandė užimti visą pilkšvą plotą. Žiburių nematyt, tikriausiai užgęso. Visur tamsu kaip pas mane po stalu, šlapia.. Crap. Aš su kambarinėm tapkėm. Na.. Bent jau taip galvojau iš pradžių. Suveikė refleksas ir užsidėjau laukines. Baigęs loti, juodasis grįžo prie manęs iš kokio 18-ojo pakvietimo ir nuėjom namo.
Perskaičiau kelis naujus post'us vieno žmogaus bloge. Aš nežinau kodėl jis man rūpi... Nesakau, kad tai bachūras, tiesiog 'jis' - 'žmogus'. Kuris keičia mane, nors pats to nežino. Aš ir nežinojau, neseniai tai suvokiau. Daro keistą įtaką. Labai keistą. Nei gerą, nei blogą.. Bet kažkokią netokią. Kitokią.

Smagu tamsoj buvo pasivaikščioti su jom. Juokų maišai kažkokie.. Ir mane prajuokino, kai kalbėjom apie klasiokus, kurių dažni baeriai makes sense ir yra tikrai juokingi net juos prisiminus.

Laukia manęs du konkurasai. Mano 'miestelio' foto ir kalnų arba kalno. Na, šalia yra kalnas, bet idėjų nėra.. Visiškai tuščia galva. Spėju eksprontu reikės šaudyt. Bet.. Pas mane gatvėj nieko gražaus nėra, tik gaujelės vietinių, su kuriais geriau nesipykti bet ir nesusidėti. Turiu laiko iki lapkričio 5d.. Nespėsiu...

B i t c h e s.

Nepatinka:
Namuose smirda dažais. Dažo tėtis daug ką iš eilės. Ne.. tik duris. Langai atidarinėti, šalta!
Šaltis lauke. Nu kam tas minusas rudenį?
Kad nevažiavau į fotografijos plenerą. That would be fun! ^^ Riightt.. Per tokį orą.. Anyway, Bus žymių Lietuvos fotografų ir žmonių iš kitų miestų. Bet šaukštai po pusryčių!
Kad negavau 'maximoj' tų kelnių, kurių norėjau. Nebuvo mano dydžio. Crap.
Nežinojau kaip nuvažiuot iki 'hiper maximos'. Autostopu. Kidding.
Dar vardinčiau ir vardinčiau. Bet neturiu tam laiko. Nepatinka laiko stygius.

Patinka:
Šiandien pamaloninau savo skonio receptorius kokosine 'siesta', valgykline spurga (nom nom), karkos gabaliuku (ar kažkokia tai kiaulės dalim), tuoj paragausiu naujos raudonos arbatos, kuriai akcija (manau esu šiek tiek priklausoma nuo jos) ir dar vienos spurgos. Šį kartą ne valgyklinės, o pirktos toj pačioj 'maximoj'.
Pirkau (mama pirko) paltuką rudeninį. Pelės spalvos. Su sagikėm. 'maximoj'.
Jau žinau kam tuoj parašysiu. Tik ar nesuklysiu..
Pristačiau laiku (beveik laiku) fotografijos darbą.
Eisiu daryt mamos dokumentinės foto namų salygomis.
Netingėjau visko parašyt! O dar namų darbai laukia (šitas prie tų, kur nepatinka). Cool..

Užsislaptinę riksmai ir mintys, apie kurias atsibodo galvoti

Pasirodo... Man būna panikos priepoliai naktimis. Ne kasnakt, bet būna. Keistai tai nuskambėjo iš mamos lūpų, kuri visiškai nesusijus su medicina ar psichologija. Mat prisiskaito internete. Sočiai. Ok then.. Jeigu man panikos priepoliai, per kuriuos drebu naktį ir užsimerkusi matau kažkius žmones keistus, tai nemanau kad man viskas ok. Nors ji sakė, kad tai pasitaiko visiem žmonėm. Bet man nėra ko bijoti. Ypač naktį. Nors iš vakaro žiūrėjau 'Gataką', nuo kurio negalėjau atitraukti akių, kuris vertė vėl ir vėl susimąstyti, bet jis nebuvo koks.. *Neradau žodžio*. Na, nuo siaubekų man nieko nebūna, aš jiems kažkaip atspari. Bet neatspari visokiom mintim, kurios neapleidžia kiauras dienas.. Vis apie tą patį ir tą patį. Reikia kada nors išmest iš galvos. Pasakiau tai taip, tarsi tai būtų įmanoma. Riiightt... I tried, but i failed. Tried again and again, but just failed.
Okay. Nugrybavau iki neleistinos temos. Ja diskutuoti negalima. Ją reikia pamiršti. Damn it, kodėl tai taip sunku? Tiesiog nebegalvoti apie tai. Bet aš noriu apie tai galvoti. Tas daiktas keičia mane net pats to nežinodamas. Net nepaliesdamas, net 'nepabendraudamas'.

fag lesson

Faaag
informatika yra fag.
HEY Deimante -->
ačiū, kad priminei jog rytojui reikia mokintis visas pasaulio šalis geo. Naaah! aš tingėti.
Soo.. mokomės dirbt su FPS prigrama programom kurt. Triple fag! well.. nėra nieko kas man padėtų, aš visiem padedu. Tuoj bus 2, kaip reta. Sekanti chmija, pe kurią vėl piešiu. Arba nurašinėsiu chemiko dantiraštį nuo lentos. Ten šumerų kalba! Kažkaip geriausiai atsimenu natrio formulę, nežinau kodėl. Čia lyg Na... na.. na.. ha.. ba.. ma..
Važiuoja stogas, nes vakar iki išnaktų (tai būtų apie pusės dviejų) žiūrėjau 'Dakatą'. Vienas iš geriausų filmų. Tada greitai skuodžiau į lovą nes žinojau, jog su atsikėlimu bus ne kas. Bet kad aš užmigčiau... Prieš tai išgėrus apie litrą matės, kuri tonizuoja ir tada akys stačios visą naktį. OH WELL!! Žodžiu, dabar žinau ką reiškia jaustis kaip lavonu.
Woops! Skambutis. Tuoj bus. Bet apsidrausiu iš anksto ir atsijungsiu nes psskui gali ne kaip baigtis.
Buvo ir mūsų Pauliukas atėjęs pamatyt ką veikiu. Bet nieko naujo nesužinojęs (except, kad ryt geografiją atsiskaitom) nuėjo.
C'ya, guys!

fml

FFFFFFFFFFFFFFFMMMMMMMMMMMMMMMMMLLLLLLLLLLLLLLLLL
there's no any persons i could trust.
there's no any persons i could love.
there's no any persons like Odu <3
but she's far far far far far away. . . . .

Atsibodo..

Man daug kas atsibodo. Esu labai nepastovi. Na, kam nenusibostų 10 metų mokytis vienoj šūlėj..? Bent man tai jau įgryso. Klasiokai kaip kokie priešai vienas prieš kitą stoja. Kuratorė..? Apie ją nutyliu, nes nemanau, kad dar kurioj nors mokykloj yra toks dalykas kaip 'auklėtoja' visom 2 gimnazinėm klasėm, kuri pradeda rėkti (kaukti, staugti, rodyti debiliškas grimasas prieš tave), kai neateini vieną dieną į mokyklą su mamos pateisinimu, su mamos žinia (prieš tai mamą aprėkus telefonu ir pabandžius aiškinti jai auklėjimo taisykles). Ir kai tu tiesiog nusprendi, kad niekas neturi teisės ant tavęs rėkti (ypač dėl nieko), kai susiruoši apsisukti ir paprasčiausiai nueiti, ant tavęs pradeda kaukti, o per klasės valandėlę aiškinti, kad tai buvo tik pakeltas balso tonas. Tada tiesiog lieka tik pasigėrėti gimnazijos požiūriu į mokinius (įpatingai žmonių, kurie auklėja be jokio pedagoginio išsilavinimo).

Ir kaip gal i neįgrysti visi tie patys kabinetai, tie patys mokytojai, tie patys žmonės... Tuo labiau visokie degradavę, prie kurių turėtum taikytis, o jei to nedarai, esi paskutinis atsilikęs toks pats degradas tik iš jų pusės.

Sad..

This message makes no sense

Tell me.
Kodėl. Yra. Mokyklose. Ir šeip gyvenime. Tokie. Dalykai. Kaip. ŽMONIŠKUMAS, GERUMAS ir pan.??! Kodėl jų moko mokykloj? Tik todėl, kad tie svolačiai nori gero tik sau. O ne mum. Galima suprasti taip: tau jie rūpi (pagal visas gyvenimo ir žmoniškumo taisykles), o tu jiem pochui. Jei nori būt laimingas, normaliai gyvent (galbūt net linksmai.. ._.), turi ignoruot tas pasakas. Ir turi pamiršti viską, ko išmokė apie gyvenimą kiti. Kaip geriau tau, žinai tik tu pats.
Tada tu esi vienas, su savo mintimis, esi pats sau geriausias draugas. Kadangi visi kiti gyvena pagal kitų sukurtas taisykles, o tu vienintelis pagal save, tie KITI galvoja, kad tu kažkoks freak arba atsilikėlis. Tada pasaulis suskyla į 7 milijardus skirtingų, tarpusavy nesusijusių dalių.. Visi gyvena dėl savęs, visi laimingi. Niekas nekreipia dėmesio į kitus, nelenda į subinę ir gyvena sau. Kad kaip nors, nenuobožiai pabaigtų savo egzistenciją.

Miela..

2010. Spalio 16d.

Prieš prisėdant parašyti dar buvo minčių, dabar jos išgaravo.

Today...
NIEKO NENUVEIKIAU. Like allways. Except, nudažiau duris. Bet dar laukia antras kartas. Sakė, kad bus lengviau..
Paskaičiau žurnalą. Ačiū jums, žmonės, kad yra ne tik bulvariausių bulvarinių skaitalų, o ir normalių, iš kurių įmanomą ko nors gero pasikrauti į makaulę.
Šiandien paragavau matės. Tik vakar nusipirkau, bet man patiko. Tikra žalioji arbata, nedvelkianti jokiais sintetiniais kvapais, tik šienu.. Ji savotiškai nuramino. O gal tik faktas, kad ji ne tradicinė arbata?..
Riiightt.. Liko rytojus pailsėti nuo sunkios savaitės. Kodėl anksčiau mokykloj būdavo daug įdomiau? Dabar sėdi . .. Knapsai ir šildai suolą. Būtų mano valia, tai nebūtų chemijos, fizikos ir rusų. Ir sugrįžtų auklėtojos į dešimtas klases, o ne kažkokia kuratorė, kuria nepasidalina visos dešimtos klasės.
Per pamokas galima papiešti. Nemoku piešti :c. Bet man smagu tai daryt. Smagu ką nors parašyt. O rašyt išmokau jau 2-oj klasėj.

-Išvesk šunį!
Oook... Lauke šalta. Tamsu. Gal ir smagu bus..? Grįšiu, vėl išgersiu matės, kuri (hope so), sušildys, nuo 5-ių minučių pabuvimo lauke.

Žinau, kad pradėjau rašyti dienoraštį jau koki 4-tą kartą. Taip, žinau, esu 'labai pastovi', man daug kas nusibosta labai greitai... Palinkėkit man, kad šitas dienoraštis būtų sėkmingas c: