Taškas ant Ė

No friends around. Kaip lengva tai įsivaizduoti, kai tai yra iš tiesų. O 'draugų' - pilna. Bričkom vežk. Na, o jeigu taip be kaukių..?...

- O, labas, einam kurnors, nes man nuobodu ir aš noriu prastumti laiką su kuo nors, o kadangi tu neblogai atrodai, šalia manęs atrodysi kaip mano draugas, su kuriuo leidžiu savo ir taip brangų laiką. Tu džiaukis (arba kartais susimokėk), kad leidžiu tau būti ir bendrauti su manimi.

Kurioj vietoj sumelavau?

Oh well..
Turim dar ir tokia 'under-mask' situaciją:

Pirmadienis (tarkim):
-O, sveikutė! Įsivaizduoji..? Taip šūdinai... Jis man patinka, susitarėm susitikt, šeip pasivaikščiojom, pakalbėjom, o dabar jau nebežinau ar jis man patinka! Žodžiu, tik niekam nepasakok, kad apie jį kalbėjom, Ok?

Antradienis (irgi tarkim):
Sėdi kažkur nuošaliau, nes matai, kad tavo 'draugas-ė' intensyviai bendrauja su žmogonu, kurio tu nelabai mėgsti ir ant kurio jis/ji tai pat stūmė. Nugirsti:
-Joa, jis girtas žiauriai buvo, labai juokingai atrodė. <...>
Ir dar ten daug įspūdžių apie 'girtąjį balių'.
Tą patį tarkim antradienį, pasiūlo nueiti iki tuoaleto (nes vienam/vienai nuobodu). Ir skundžiasi:
-Blem, jaučiuosi tarsi po kokio pachmielo.
-Tai gal ir po pachmielo? - paklausiu taip pat 'kaukiškai draugiškai'.
-Tai šiandien jau nea...
-O buvo? - paklausiu gan nustebusi, nes jis/ji negeria ir nedalyvauja.
-Aj, ten biškį. Neklausk geriau... - ir gan pašaipiai nusijuokia.

Okay... Ir aš nieko nežinau, man nieko žinoti ir nereikia. Nes mano 'draugė' nusprendžia, kad reikia šia (ir daaaaug kitų) info bei faktų su šiuo, tikrai iš šono žiūrint neblogu draugu, dalintis nereikia.

Bet juk jis/ji mano draugas-ė!
Riiight..

Su niekuom nebendrausiu. Tegul užsi.....* Bet juk taip geriausia! Tokie apsimetėliai... Tokie.. degradai... Jų per daug.

Nes aš taškas ant Ė. Arba taškas toliau nuo ė. Šitas --> .

Tired

Kai vėl nerūpi, kai vėl lengviausia išeitis yra nusigerti. Kai vėl matai viską, išgyveni tai vėl ir vėl kai tik prisimeni. Ir stebiesi, kaip žmonės gali taip baisiai apsileisti. Tyliai pagalvoji sau: tikriausiai aš taip pat daryčiau. I'm tired to live among them.
Pavargau daryti, stengtis dėl kažko gerovės, kai patys nesistengia. Pavargau būt priekaištas už jų gyvenimus. Už artimiausių žmonių gyvenimus. Pavargau juos mokyti kaip reikia gyventi: jie turėtu išmokinti mane. Gal tiesiog tai nulemia mano didelė priešingybė žalingams įpročiams (o jau ir ja pradėjau abejoti, ar verta taip labai priešintis..). Kai nuo melo bėgi ir vėl atsitrenki į jį. Kai sprunki nuo betko, atsitrenki į tą betką. Nėra kur pasislėpti, nėra kaip būti nematomam ir pačiam nieko nematyti.
Sunku matyti, kaip viskas ritasi žemyn.. Kai pasiekia tą nulinę ribą.. - viskas tuom nesibaigia. Nes juk tam ir sukurta neigiama skalė!
Melas visur, apgavystės. Nepasitikėjimas, smerkimas. Degradacijos pasienis visai čia pat - sunku išbūti kažkuom teigiamam tarp tokių. Ir niekaip negauti to, ko nori. Tik visiem dalinti tai, ko nori jie. Ir žinoti, kad niekada man nebus už tai atlyginta. Tiesiog nebebus kam tai padaryti.
Visi turi pasikeisti. Iš pagrindų. Pradėkit nuo darželio.



There's no persons you could trust.
No others, no humans...
Just empty worlds of everybody's lies
There's no others, there's no others.
I'm tired to live among them

Get out of my way

Delete from Facebook - DONE.
Delete from Skype - DONE.
Delete number from mobile - DONE.
Delete from heart - ERROR>>

Atrodo, kad jau pamiršai ir viską... Kad jau nebesvarbu tai, buvo ar nebuvo. Ir ieškai kažko naujo! Pamiršti tą užsiciklinimą. Pradedi vėl gyventi. Ir džiaugiesi, kad tau nebesvarbu.
Jaja, nėra to gero, kas neišeitų į blogą. Tas daiktas, kvailas daiktas vėl primena apie save! VĖL! Jau antras kartas, kai pamirštu. Ir antras kartas, kai jis neleido man jo pamiršti. So wft..
Paskaitau 3 lapų ilgumo laišką. Pagalvoju. Galvodama atlieku pareigą Akropoly. Vėl pagalvoju. Grįžtu. Galvoju. Rašau apie tas galvones. O jau buvo viskas over.. Buvo.. Nieko nebebuvo. Tik šeip tokie, ŠEIP prisiminimai. Bet.. Ai karočia. Susinervinau.
-.-