Pasirodo... Man būna panikos priepoliai naktimis. Ne kasnakt, bet būna. Keistai tai nuskambėjo iš mamos lūpų, kuri visiškai nesusijus su medicina ar psichologija. Mat prisiskaito internete. Sočiai. Ok then.. Jeigu man panikos priepoliai, per kuriuos drebu naktį ir užsimerkusi matau kažkius žmones keistus, tai nemanau kad man viskas ok. Nors ji sakė, kad tai pasitaiko visiem žmonėm. Bet man nėra ko bijoti. Ypač naktį. Nors iš vakaro žiūrėjau 'Gataką', nuo kurio negalėjau atitraukti akių, kuris vertė vėl ir vėl susimąstyti, bet jis nebuvo koks.. *Neradau žodžio*. Na, nuo siaubekų man nieko nebūna, aš jiems kažkaip atspari. Bet neatspari visokiom mintim, kurios neapleidžia kiauras dienas.. Vis apie tą patį ir tą patį. Reikia kada nors išmest iš galvos. Pasakiau tai taip, tarsi tai būtų įmanoma. Riiightt... I tried, but i failed. Tried again and again, but just failed.
Okay. Nugrybavau iki neleistinos temos. Ja diskutuoti negalima. Ją reikia pamiršti. Damn it, kodėl tai taip sunku? Tiesiog nebegalvoti apie tai. Bet aš noriu apie tai galvoti. Tas daiktas keičia mane net pats to nežinodamas. Net nepaliesdamas, net 'nepabendraudamas'.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą