Seven thunders roar






2011 m. sausio 14 d., penktadienis

I'm hoping very much. I hate time.

Dear O.,
Never give up, never let the darkness rule your world.
Leisk, kad būtų taip kaip nori, įsakyk likimui pasikeisti, neleisk sau sėdėti vienoj vietoj. Galvok, mąstyk, tik niekada neprarask vilties. Mes nekenčiam laiko. Bet aš sutikčiau palaukti kad ir iki pat paskutinės sekundės ar vasaros galo, jeigu atsakymas būtų teigiamas... Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas!!.. Atsirastų tikslas būti.. Būtų viskas taip, kaip seniau... Nes prie naujo aš taip ir nepripratau. Meldžiu Dievo, kad tai būtų teisinga. Ir kad atsakymas būtų teigiamas. Just say.. ''Yes. Ok.''.. Or ''Whatever, girl, it's your choise''. Tai būtų teisingiausia! Tai būtų nuostabiausia... Aš supratau, koks tu man esi brangus žmogus. Taip, jau gali grįžti. Supratau, kad visos bėdos ir negeri išgyvenimai čia, be tavęs, yra padidinti keliasdešimt kartų. Dingęs pozityvumas... Tik atėjęs noras, kad viskas, kas būtų aplink mane, būtų gaubianti tyla ir tirštas rūkas.
Jeigu tik atsakymas būtų teigiamas... VISKAS pasikeistų. Mielos vietos būtų vėl mielos, nebereiktų verkti ir rašyti tokių liūdnų ir pilnų vilties žodžių.. Pasaulis suktųsi vėl aplink savo ašį, aplink mus. Tai būtų kažkas nepaprasto.. Kai po tokio ilgo laiko vėl viskas grįžtų į savo vėžes... Kol dar nevėlu.
Dvi dalys vėl būtų vienoj vietoj. Vėl būtų vienoj pasaulio pusėj, viena prie kitos!..
Tai būtų nuostabu...
Jei tik atsakymas būtų teigiamas...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą