Yra dalykų, kurie nuteikia šiek tiek pozityviai. Tiesiog pyktis ir savęs gailestis susilieja į vieną ir gaunasi vienas ilgas didelis blank. Nebegalvoji nieko... Nes viskas užknisę seniai. Nieko gero ir įdomaus aplinkui nevyksta. Arba miegi, arba sėdi įstaigoje, kurioje bando išugdyti kažką, arba atsisėdi ir savo amžinu blank stare žiūri kur nors ir nieko negalvoji... Tai viskas, ką darai. Nes galvoje tavo - tuštuma.
Kažkur kamputyje pasislėpę sėdi prisiminimai, kitam kampe svajonės, vidury tų smegenų stovi stalčiukas, kuriame.. nieko nėra. Nori kažką užmušti, bet nėra jėgų.. Toks tingumas nuo visko, tarsi trumpasis jungimas, kurio metu viskas išsijungia. Viskas. Išsijungia. Nieko nelieka.
O tu tikėjaisi kažko iš savęs? Tikėjaisi tame tiny stalčiukyje kažką rasti? Ha.. Awesome. Tada jau būtų ne kažkas, tikriausiai tai būtų sarkazmo įsikūnijimas.
Per giliai jau čia kapstau.
Good night.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą