Seven thunders roar






2011 m. kovo 21 d., pirmadienis

Routine

Galva negali blaiviai mąstyti. Sutriko jos veikla. Ne, jokių narkotikų ar alchoholio. Tik nesąmonės... Kurių yra gausiau nei gausu. Jų tiesiog per daug.
Nieko negirdžiu, tik 'baik, aš tau pasakiau!', arba 'eik siurbt!', arba 'nieko neveikei per dienas! Tik prie kompo sėdėjai!', ir išgirstu viską taip 'tu dėl visko kalta!', arba 'kam rūpės jei tu 'užsiožiuosi' ir išeisi iš čia?'...
Nuostabu yra gyventi, taip, kad nesinorėtų grįžti namo, norėtųsi būti kažkur kitur. Mokykloje pasilieki kuo ilgiau, nes ten draugai. Nes tik jie tave gali prajuokinti. Ir tai vienintelė 'išsiblaivymo' galimybė.
Sėdi tyliai, bandai niekam netrukdyti, bet vis maišai. Nes jiems trukdo tavo kvėpavimas.
Kai sėdi tyliai arba neišlaikai ir pratrūksti, net nesusimąsto, kodėl. Mano, jog tai mano pyktis mane skandina gylyn. Jog tai mano bėdos. O aš manau, kad jiems nerūpi tai, kas turėtų rūpėti. O gal mane kas įvaikino..? Tai būtų logiškiausias paaiškinimas, nes mes skiriamės kaip du paros laikai.
Yra žmonių, su kuriais norėčiau būti.. Kurie tavęs nekaltina dėl kiekvieno .. š. Kurie dėl tavęs gali kažką padaryti. Kuriems nesipainioji kelyje. Kurie neskuba iš tavęs pavergti tavo 'jiems-priimtino-elgesio' prievarta.
Nu nesu aš tokia. Nesielgsiu aš taip, kaip jūs norit. Aš kartais suprantu daugiau, nei jūs galite įsivaizduoti. Man daeina daugiau. Gal todėl, kad aš turiu daugiau laiko apmąstymams..?
By the way, kadangi trečiasis pasaulinis karas prasidėjo (Nostradamus), mes liksim čia iki 2014-ųjų... Nepadarysiu aš to, ko norėjau, neįvykdysiu savo tikslų.
Leiskit man nors tuos kelis metus nugyvent be viso šito... Nes kiekviena diena, kurią aš tveriu čia, gali būti viena iš paskutiniųjų.
Ir manot, kad man duodat užtektinai laisvės??..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą